Galvos svaigimas – tai būsena, sukelianti aplinkos ar kūno sukimosi iliuziją. Skiriamos dvi jo formos: tikrasis galvos svaigimas, vertigo, ir netikras – pseudovertigo.
Pagal trukmę galvos svaigimas gali būti apibūdinamas kaip ūmus ar lėtinis. Ūmus galvos svaigimas trunka nuo keleto sekundžių iki keleto valandų, gali tęstis kelias dienas ar savaites. Lėtinis galvos svaigimas diagnozuojamas, kai šis vargina mėnesį ar ilgiau.
 |
„Galvos svaigimas gali būti lydimas pykinimo, vėmimo, prakaitavimo, pulso dažnio ir arterinio spaudimo pokyčių. Tai vienas dažniausių ir gydytojams neparankiausių simptomų, nes jis pasireiškia sergant įvairiausiomis ligomis…“ Spauskite čia ir sužinokite, kokios yra: |
Pagal kilmę išskiriamas periferinės nervų sistemos ar centrinės nervų sistemos pažeidimo sukeltas galvos svaigimas. Ūmus galvos svaigimas, trunkantis keletą sekundžių, vadinamas gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu. Tai labiausiai paplitęs galvos svaigimo tipas, prasidedantis staiga, be konkrečios priežasties, ir praeinantis savaime po kelių sekundžių ar minučių.
Nors trunka trumpai, tačiau gali varginti nuolat pasikartodamas. Pusė šios patologijos atvejų priežasčių lieka neišaiškintos, tačiau kas antram ši būklė gali būti susijusi su idiopatine patologija, traumomis, ausų ligomis (viduriniu otitu, vestibuliariniu neuritu, Menjero liga, otoskleroze, ūmiu neurosensoriniu apkurtimu), centrinės nervų sistemos pažeidimais, klausos pažeidimais, vaistų šalutiniu poveikiu.
Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas
Gerybinio paroksizminio pozicinio galvos svaigimo priežastis glūdi vidinėje ausyje vykstančiuose procesuose. Vidinė žmogaus ausis sudaryta iš klausos organo – sraigės bei pusiausvyros aparato. Pusiausvyros aparatas sudarytas iš maišelių, trijų pusratinių kanalų, kurie išsidėstę trijose viena kitai statmenose plokštumose.
Pusratiniuose kanaluose yra receptorių ir vidinės ausies skystis, kuris, keičiant kūno padėtį, persipila ir dirgina šiuos receptorius, priversdamas juos generuoti nervinį impulsą – tokiu būdu žmogus suvokia savo kūno padėtį erdvėje.
Gerybinį paroksizminį pozicinį galvos svaigimą sukelia kalcio kristalai, vadinami otolitais, kai šie atsiskiria nuo pailgojo maišelio, patenka į užpakalinį pusratinį kanalą ir dirgina ten esančius receptorius – taip atsiranda kūno judėjimo pojūtis.
Manoma, kad otolitus atitrūkti nuo pailgojo maišelio skatina įvairios, net ir nežymios, galvos traumos, galbūt įtakos turi dažnas galvos palenkimas žemyn, pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu, kai vieną akimirką palenkiant galvą žiūrima į klaviatūrą, kitą – pakeliant žvilgčiojama į monitorių.
Galvos svaigimas, trunkantis kelias minutes ar valandas
Ūmus galvos svaigimas, trunkantis nuo kelių minučių ar valandų, gali būti susijęs su Menjero liga ar migrena.
 |
„Svarbu vengti streso, įtampos ir nuovargio, nes šie faktoriai stipriai veikia ne tik bendrąją savijautą, bet ir provokuoja migrenos priepuolius.“ Tai tik vienas paskutinių straipsnio patarimų! Visą straipsnį skaitykite čia: |
Galvos svaigimas, trunkantis kelias dienas ar savaites
Svaigimas, kuris vargina valandomis, dienomis, savaitėmis, siejamas su vertebrobaziliariniu nepakankamumu, išemija, labirintitu, pakraujavimu į labirintą, smegenėlių insultu, abipusiu vestibuliariniu nepakankamumu, klausos nervo neurinoma, išsėtine skleroze, vestibuliniu neuronitu.
Pastarasis, vestibulinis neuronitas, yra dažna galvos svaigimo forma, trunka ilgiau nei parą, neaiškios kilmės, bet nėra pavojingas. Dažniau nustatomas jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms po neseniai persirgtos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, todėl gali būti virusinės kilmės.
Lėtinį galvos svaigimą sukelia galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, hipertenzija, lėtinis otitas, galvos traumos. Menjero liga, gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas, labirinto sukrėtimas, vestibulinis neuronitas, pontocerebeliarinio kampo auglys, potrauminis, toksinis galvos svaigimas yra periferinės kilmės.
Vertebrobaziliarinė išemija, vestibulinė epilepsija, intoksikacija, smegenėlių pažeidimas, smegenų kamieno navikai, išsėtinė sklerozė, siringobulbija – tai centrinės kilmės galvos svaigimo priežastys.
Netikras galvos svaigimas
Netikrus galvos svaigimus – pseudovertigo – sukelia hiperventiliacija (per dažnas ir per stiprus kvėpavimas), kurią dažnai lydi bloga nuotaika, dusulys, prakaitavimas, drebėjimas, smarkus širdies plakimas.
Alpimo jausmą ir pseudovertigo taip pat sukelia širdies ligos (aritmija, aortos stenozė, sinusinio mazgo blokada, hipertenzija), taip pat vaistai, sumažėjęs kraujo tūris. Galimas ir psichogeninės kilmės netikras galvos svaigimas: esant psichikos sutrikimams, nerimo sindromui, isterijai.
Pseudovertigo gali būti jaučiamas sergant skydliaukės ir kraujo ligomis, plaučių emfizema, apsinuodijus vaistais.
Lithuanian