Gastritas – tai skrandžio gleivinės uždegimas. Gleivinėje yra specialios ląstelės, kurios gamina skrandžio rūgštį ir fermentus, padedančius virškinti maistą. Taip pat yra išskiriamas tam tikras sekretas, kuris apsaugo skrandžio gleivinę nuo pažaidos. Skrandžio gleivinės uždegimo metu visi šie procesai sutrinka.
Gastritas gali būti ūmus arba lėtinis. Staigus gleivinės uždegimas vadinamas ūminiu gastritu. Uždegimas besitęsiantis ilgesnį laiką vadinamas lėtiniu gastritu, kuris jei negydomas, gali tęstis metais ar net visą gyvenimą. Taip pat yra klasifikuojamas ir opinis gastritas, kuris nesukelia didelio uždegimo, bet jo metu labai nusidėvi skrandžio gleivinė. Jis gali sukelti kraujavimą, gleivinės eroziją ir išopėjimą. Žmonės sergantys gastritu gali skųstis viršutinės pilvo dalies skausmu ar diskomfortu, bet dažniausiai nepastebima jokių simptomų.
Gastritą dažnai sukelia per ilgas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, taip pat alkoholio, kokaino vartojimas. Helicobacter Pylori bakterijos infekcija yra dažniausia gastrito priežastis. Ja galima užsikrėsti per burną, rankas, maistą ar vandenį. Kai kuriose šalyse net apie 80% populiacijos yra užsikrėtę. Taip pat gastritą gali sukelti kitos bakterinės ir virusinės infekcijos, virškinamojo trakto ligos, autoimuniniai sutrikimai, traumos, stiprūs nudegimai, kritinės būklės ar operacijos, kuriose naudojama bendroji nejautra.