Gestacinis (nėščiųjų) diabetas – tai gliukozės netoleravimas esant nėštumui, kai kraujyje stipriai padidėja jos kiekis. Ši diabeto forma praeina po gimdymo.
Kitaip nei pirmojo tipo, nėščiųjų diabetą sukelia ne insulino (tai kasoje gaminamas hormonas, kuris reguliuoja gliukozės koncentraciją kraujyje) stoka, bet kitų hormonų blokuojamasis poveikis, kai organizmo ląstelės tampa atsparios insulino poveikiui, todėl gliukozė į jas negali patekti ir lieka kraujyje.
Mokslininkai kol kas nežino, kas tiksliai nulemia gestacinio diabeto išsivystymą.
 |
|
Norint suprasti ligos priežastis, reikia žinoti visą gliukozės kelią kūne.
Organizmas suvirškina maistą ir suskaido jį iki maisto medžiagų. Viena iš tokių medžiagų – gliukozė – patenka į kraują, dirgina kasos ląsteles ir ši pagamina hormoną insuliną. Insulinas jungiasi prie organizmo ląstelių receptorių ir padeda gliukozei patekti į ląstelių vidų, kur gliukozė verčiama energija.
Esant nėštumui placenta jungia augantį vaisių su motinos krauju tam, kad būtų gaminami nėštumo ir kiti svarbūs hormonai. Visi šie hormonai konkuruoja su insulinu dėl ląstelių receptorių, taip trukdydami insulinui prisijungti ir gliukozei patekti į ląsteles. Augant vaisiui placenta gamina vis daugiau hormonų, jie blokuoja insuliną, cukraus kiekis kraujyje padidėja tiek, kad ima kelti pavojų motinos ir vaisiaus sveikatai.
Tikimybė susirgti gestaciniu diabetu didesnė, jeigu:
– pastojote vyresnė nei 25 metų amžiaus;
– jau yra tekę sirgti nėščiųjų diabetu;
– pagimdėte sunkesnį nei 4 kg vaiką;
– gimusi svėrėte daugiau nei 4 kg;
– turite antrojo tipo cukriniu diabetu sergančių artimųjų;
– esate nutukusi (KMI > 30);
– priklausote rasinei ar etninei rizikos grupei;
– sergate kiaušidžių policistoze;
– turite tamsų odos bėrimą ant sprando ar raukšlių vietose;
– vartojate ar vartojote kortikosteroidų (imunosupresantai);
– esate buvusi prediabetinėje būklėje;
– esate turėjusi nėštumo problemų.
Lithuanian