Gonorėja – lengvai kontaktiniu būdu plintanti bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti lytinių ir šlapimo takų gleivinę, tačiau taip pat galinti pažeisti tiesiąją žarną, ryklę ir akis, o komplikacijos gali pažeisti ir daugelį kitų svarbių organų. Tai viena dažniausių lytiškai plintančių ligų. Gonorėją sukelia gramneigiama bakterija Neisseria gonorrhoeae, kuri dėl savo savybių prisikabina prie gleivinės ir ją pažeidžia išskirdama įvairias toksines medžiagas. Ši liga perduodama tiesioginio kontakto (pvz., lytinių santykių metu liečiantis sveiko žmogaus ir sergančiojo gleivinėms) arba netiesioginio kontakto (naudojantis tais pačiais rankšluosčiais kaip ir sergantis žmogus) metu iš žmogaus žmogui. Svarbu žinoti, jog nenaudojant prezervatyvų, sveikas žmogus praktiškai visada apsikrės nuo sergančiojo lytinių santykių metu. Gonorėja paprastai serga jauni (15-24 m), didelį lytinių partnerių skaičių turintys asmenys. Liga dažnesnė moterims.
Gonorėja
Gonorėja. Simptomai
Simptomai priklauso nuo vietos, kurią pažeidė infekcija. Vyrams dažniausiai pažeidžiami šlapimo takai (priekinė šlaplė) ir išsivysto uretritas (šlaplės uždegimas). Pirmiausia žmogus pastebi gleivingas išskyras iš šlaplės, per 24h šios išskyros virsta pūlingomis, taip pat palaipsniui atsiranda skausmas šlapinantis. Moterims pirmiausia pažeidžiamas gimdos kaklelio kanalas, todėl pacientės skundžiasi išskyromis iš makšties, kraujavimu tarp mėnesinių, skausmu šlapinantis. Esant rektalinei (tiesiosios žarnos) gonorėjos formai (dažnesnė homoseksualiems vyrams), pažeidžiama tiesioji žarna. Tokius pacientus vargina išeinamosios angos niežulys, negausus kraujavimas, gleivingos pūlingos išskyros. Faringinė (ryklės) gonorėja pažeidžia ryklės gleivinę, tačiau jokiais specifiniais simptomais nepasireiškia. Junginė dažniausiai pažeidžiama kūdikiams, kuriuos infekuota motina apkrėtė gimdymo metu. Toks konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) pasireiškia pūlingomis išskyromis iš akių. Svarbu prisiminti, jog apie dešimtadaliui vyrų ir apie pusei moterų, susirgusių gonorėja, nepasireiškia jokie simptomai.
Gonorėja. Ligos eiga
Gonorėjos inkubacinis periodas (laikas nuo sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) yra trumpas ir paprastai trunka nuo 3 iki 7 dienų, tačiau gali trukti ir nuo 1 iki 30 dienų. Pirmiausia gonorėja pasireiškia kuria nors būdinga forma: vyrams uretrine (šlaplės), moterims gimdos kaklelio ir šlaplės gonorėja, abiems lytims gali būti rektalinė (tiesiosios žarnos), faringinė (ryklės) arba akių junginės pažeidimo formos liga. Simptomai priklauso nuo uždegimo vietos organizme. Negydoma gonorėja dažniausiai komplikuojasi įvairiais kitais pažeidimais. Vyrams uretritas (šlaplės uždegimas) gali komplikuotis sėklidės prielipo uždegimu epididimitu, kuris pasireiškia vienpusiu sėklidės skausmu. Kitos galimos komplikacijos: ūmus arba lėtinis prostatitas, užpakalinis uretritas (pasireiškia skausmingu šlapinimusi), kitų lytinių takų liaukų infekcija, nevaisingumas. Moterims gimdos kaklelio uždegimas (cervicitas) kartais komplikuojasi ūmiu kiaušintakių uždegimu (salpingitu) arba dubens uždegimine liga, kuri pasireiškia pilvo apačios skausmu, karščiavimu. Nevaisingumas arba negimdinis nėštumas – dažniausios negydomos dubens uždegiminės ligos pasekmės. |
Iki 3 % pacientų, negydytų nuo gonorėjos, pasireiškia sisteminė gonokokinė infekcija. Ji gali pažeisti daugelį įvairių audinių. Dažniausiai pažeidžiami sąnariai ir oda (artrito ir dermatito sindromas). Retais atvejais gali prasidėti širdies raumens vidinio sluoksnio uždegimas (endokarditas) bei smegenų dangalų uždegimas (meningitas).
Gonorėja. Diagnostika
Įtarti galimą gonorėjos diagnozę galima jau po išsamios paciento skundų apklausos bei atidžios apžiūros, tačiau galutinė diagnozė nustatoma tik atlikus tyrimus, kurių tikslas – įrodyti gonorėjos sukėlėjo buvimą organizme. Šiuo tikslu galima paimti tepinėlį, pasėlį arba atlikti nukleino rūgšių amplifikacijos testus. Medžiagą šiems tyrimams galima paimti specialiu tamponėliu nuo pažeistos gleivinės arba tiriant išskyras (pvz., gleives, šlapimą).
Gonorėja. Gydymas
Gydymą parenka gydytojas, gavęs mikrobiologinio tyrimo rezultatus. Kadangi gonorėją sukelia bakterijos, ji visuomet gydoma antibiotikais. Jei buvo atliktas bakterijų jautrumo antibiotikams testas, gydytojas parinks preparatą, kuriam bakterijos turi mažiausią atsparumą. Kitu atveju skirs labiausiai įprastus antibiotikus. Dabar tampa įprasta gonorėją gydyti vienkartine antibiotikų doze, nes taip yra paprasčiau pacientams bei šitokiu būdu yra greitai užkertamas kelias tolimesniam infekcijos plitimui.
Gonorėja. Profilaktika
Gonorėjos profilaktikos tikslais yra rekomenduojama naudoti barjerinę kontracepciją (pvz., vyriškus prezervatyvus) vengti atsitiktinių lytinių santykių bei lytinių santykių už pinigus. Profilaktikos priemonėmis laikytinas visiškas lytinių santykių atsisakymas arba ilgalaikių monogamiškų santykių palaikymas.
Kita informacija
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 400-500 naujų gonorėjos atvejų, tačiau manoma, jog tai neatspindi realios situacijos, nes ne visiems pacientams yra prieinami geriausi diagnostikos metodai, o gydytojai, net įtarę gonorėją, ne visuomet ieško ligos skelėjo, o dažnai gydo tik simptomus.