Hepatitas A – tai virusinė infekcinė liga, dažniausiai plintanti per maistą ir vandenį bei pasireiškianti gelta ir (arba) kepenų fermentų kiekio kraujyje padidėjimu arba tik kraujo serumo specifinių žymenų atsiradimu. Tai yra, liga gali būti simptominė arba besimptomė. Hepatitas A yra sukeliamas hepatito A viruso, priklausančio Picornaviridae šeimai. Tai mažytis ląstelės viduje gyvenantis parazitas. Šis virusas plinta fekaliniu-oraliniu būdu. Tai reiškia, kad sergantysis besidauginantį virusą išskiria su išmatomis, o jomis apkrėstas vanduo, maistas, įvairūs buitiniai daiktai tampa infekcijos šaltiniu kitiems žmonėms. Ligonio išmatose viruso atsiranda dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Užkrečiamasis periodas paprastai prasideda likus dviem savaitėms iki geltos išsivystymo ir baigiasi daugmaž savaitė nuo jos pradžios, t.y., trunka apie tris savaites. Per burną patekęs virusas ima parazituoti plonajame žarnyne ir jį supančiuose limfmazgiuose. Ten jis dauginasi, ir taip patenka į išmatas. Iš žarnos sienos nedideliais kiekiais jis patenka ir į kraują, su kuriuo pasiekia kitus organus. Kepenyse pažeidžiami hepatocitai – kepenų ląsteles. Manoma, jog ne pats virusas sukelia hepatocitų žuvimą, o nuosavos organizmo imuninės ląstelės. Taip prasideda kepenų audinio žuvimas, kyla kepenų uždegimas – hepatitas.
Hepatitas A
Hepatitas A. Simptomai
Hepatito A simptomai priklauso nuo ligos formos. Ji gali būti besimptomė, ūmi arba žaibinė. Besimptomė hepatito A forma dažniausiai būna 2-3 metų vaikams. Ūmios formos liga pasireiškia silpnumu, karščiavimu, apetito nebuvimu, vėmimu, dešiniosios pašonės skausmu. Patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Vėliau atsiranda akių odenų pageltimas, tada gleivinių ir odos gelta. Žaibinė ligos forma dažniausiai pasireiškia vyresniems kaip 50 metų pacientams, sergantiems kitomis ligomis. Ši forma ūmesnė ir sunkesnė. Žaibinei formai būdinga kepenų encefalopatija – nervų sistemos pažeidimai, kuriuos sukelia kepenų funkcijos sutrikimas. Įprastai kepenys atlieka organizmo valomąją funkciją, tačiau sergant hepatitu, toksiškos medžiagos nėra šalinamos ir todėl organizmas nuodijamas.
Hepatitas A. Ligos eiga
Hepatito A inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka nuo 14 iki 50 dienų. Sergant įprasta ūmia forma, pirmieji ligos požymiai gali priminti paprastą peršalimą: skauda galvą, jaučiamas silpnumas, ligonis karščiuoja, gali sloguoti. Tai trunka apie 5-7 dienas. Po kelių dienų karščiavimas praeina ir prasideda virškinimo sistemos ligų požymiai: pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmai. Dar po dienos ar dviejų pradeda vystytis gelta. Paprastai tada paciento savijauta pagerėja. Gelta trunka 1-3 savaites. Iki 10 % suaugusiųjų hepatitas A gali užsitęsti iki 2-3 mėnesių. Sergant hepatitu A, net ir esant besimptomei formai, paprastai kraujyje padidėja kepenų fermentų kiekis. O kartais vienintelis požymis, rodantis hepatitą A, būna specifinių žymenų kraujo serume atsiradimas.
Hepatito A prognozė dažniausiai būna gera. Ilgalaikių pasekmių nelieka, lėtinės formos hepatitas A neįgyja. Mirštamumas nuo hepatito A nesiekia 0,2%.
Hepatitas A. Diagnostika
Hepatitą A galima įtarti išsamiai apklausus ligonį, nes ligos eiga labai tipiška. Po apklausos svarbu atidžiai apžiūrėti pacientą, jo akis, gleivines, odą. Galima apčiuopti kiek padidėjusias kepenis. Informatyviausi tyrimai būna biocheminis kraujo tyrimas (padaugėja kepenų fermentų ir pigmentų kraujyje) ir specifinių žymenų kraujo serume tyrimas.
Hepatitas A. Gydymas
Specifinio gydymo nėra. Paprastai pacientams skiriamas poilsis bei dieta.
Hepatitas A. Profilaktika
Pagrindinės hepatito A profilaktikos priemonės – sanitarijos ir higienos laikymasis bei vakcinacija.
Reikia užtikrinti, kad geriamasis vanduo būtų švarus. Reiktų vengti neaiškiomis sąlygomis pagaminto maisto, vengti lankytis maitinimo įstaigose, kuriose kiti žmonės apsinuodijo ar jiems išsivystė gelta.
Vakcinacija nuo hepatito A yra labai efektyvi. Per keturias savaites nuo vakcinos daugiau kaip 95 % žmonių išsivysto imunitetas prieš hepatitą A. Vyresnius nei dviejų metų vaikus, atvykusius skiepytis planine tvarka (pagal rekomenduojamų skiepų planą), rekomenduotina paskiepyti ir nuo hepatito A. Taip pat rekomenduojama skiepytis visiems žmonėms, vykstantiems į kraštus, kur labai paplitęs hepatitas A (Afrika, Centrinė ir Pietų Amerika, Pietryčių Azija). Vakciną galima naudoti ir kaip skubios profilaktikos priemonę. Ji išlieka veiksminga apie 20 metų.
Kita informacija
Hepatito A sergamumui būdingas sezoniškumas. Paprastai daugiau žmonių serga vėlyvą rudenį ar žiemos pradžioje. Lietuvoje sergamumas hepatitu A praranda sezoniškumą, nes mažėja pats sergamumas. Taip yra dėl vakcinacijos ir gerėjančios sanitarijos bei higienos. Didžiausios rizikos grupės susirgti hepatitu A išlieka ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, lankantys atitinkamas ugdymo įstaigas, šių įstaigų darbuotojai, keliautojai, homoseksualūs vyrai, intraveniniai narkomanai.
Lithuanian