Hepatitas C – tai virusinė infekcinė liga, pasireiškianti gelta ir (arba) kepenų fermentų padaugėjimu kraujyje ir specifinių žymenų kraujo serume atsiradimu. Hepatitą C sukelia virusas – mažytis viduląstelinis parazitas, priklausantis Flaviviridae šeimai. Apsikrėsti hepatitu C galima įvairiais būdais. Šiuo metu dažniausiai apsikrečiama vartojant į veną leidžiamus narkotikus, perpilant kraują, transplantuojant organus iš sergančio donoro sveikam asmeniui. Apsikrėsti galima ir lytinių santykių, medicininių procedūrų arba nėštumo metu iš motinos vaisiui, tačiau ši rizika yra labai maža. Svarbu žinoti, jog žmogus gali apkrėsti kitą žmogų daugmaž po savaitės nuo sukėlėjo patekimo į jo organizmą. Tai yra anksčiau, nei jam pačiam pradeda reikštis pirmieji ligos požymiai. Patekęs į organizmą hepatito C virusas su krauju pasiekia kepenis ir jas pažeidžia. Tikslus pažeidimo mechanizmas nėra aiškus. Manoma, jog virusas gali pats neigiamai veikti kepenų ląsteles, o taip pat gali sukelti imuninės sistemos atsaką, kuris žeidžia nuosavas kepenų ląsteles.
Hepatitas C
Hepatitas C. Simptomai
Pirmieji hepatito C simptomai pasireiškia vidutiniškai po 7-8 savaičių nuo apsikrėtimo. Žmogus gali karščiuoti, jį kamuoja silpnumas, pykinimas, apetito stoka, gali niežėti oda, skaudėti dešinę pašonę ar sąnarius. Šie simptomai trunka apie savaitę. Tačiau šie požymiai pasireiškia tik 25-35 % žmonių, apsikrėtusių hepatitu C. Ir tik 10-20 % susirgusiųjų, be šių požymių, taip pat išsivysto gelta. Taigi net 60-70 % apsikrėtusiųjų hepatitu C perserga besimatome forma.
Hepatitas C. Ligos eiga
Inkubacinis hepatito C periodas (laikas nuo sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių pasireiškimo) trunka 2-26 savaites. Tada pasireiškia pirmieji nespecifiniai požymiai, vėliau gali atsirasti gelta. Daugmaž po savaitės ligonio būklė pagerėja, o tyrimai tampa normalūs dar po 3-5 savaičių. Tačiau pilnai pasveiksta tik 15-85 % susirgusiųjų. Kaip ir sergant hepatitu B, ligos perėjimo į lėtinę eigą tikimybė atvirkščiai proporcinga jos sunkumui. Todėl daugeliu atveju (net 50-85 %) hepatitas C tampa lėtiniu. Lėtinis hepatitas C pavojingas tuo, jog per daugelį metų kepenyse dėl jo gali išsivystyti kepenų cirozė arba kepenų vėžys. Tiesa, maža dalis žmonių gali savaime pasveikti nuo lėtinio hepatito C, tačiau bendra lėtinio hepatito C prognozė yra bloga. Tai dažniausia priežastis, dėl kurios yra persodinamos kepenys išsivysčiusiose šalyse.
Hepatitas C. Diagnostika
Hepatitą C diagnozuoti yra sunkiau nei hepatitą A ar B. Taip yra todėl, kad dažnai eiga būna gana blanki. Gydytojas turėtų išsiaiškinti, ar pacientui buvo atliktos kokios nors medicininės procedūros, ar jis vartoja narkotikus, ar jam buvo perpiltas kraujas. Esant išreikštai geltai, diagnozuoti hepatitą C būna lengviau. Skiriami biocheminiai kraujo tyrimai (randami padidėję kraujo fermentų ir pigmentų kiekiai kraujyje) ir specifinių žymenų kraujo serume tyrimai. Kartais, kai pacientui nėra geltos, hepatitą C galima diagnozuoti tik pagal biocheminius ir (ar) žymenų tyrimus. Pacientams su itin silpnu imunitetu, kuriems hepatitas C nepasireiškia jokiais požymiais ir neatsispindi tyrimuose, kartais tenka atlikti molekulinę diagnostiką ieškant organizme paties viruso. Sergantiems lėtiniu hepatitu, informatyviausias tyrimas, padedantis įvertinti kepenų pažeidimo laipsnį (uždegimo stiprumą, suriebėjimą, normalaus audinio nykimą), yra punkcinė kepenų biopsija. Jos metu į kepenis yra įduriama didelė adata ir paimamas kepenų audinio mėginys, kurį toliau tiria gydytojai patologai.
Hepatitas C. Gydymas
Lietuvoje žmonės, sergantys ūmiais hepatitais, paprastai yra guldomi į ligoninę. Hepatitas C gydomas poilsiu bei specialia dieta. Gydytojas taip pat gali skirti antivirusinių vaistų. Jei pacientą vargina kiti simptomai, gydytojai skiria simptominį gydymą, pvz., vaistų nuo pykinimo, jei ligonį pykina.
Hepatitas C. Profilaktika
Pagrindiniai momentai hepatito C profilaktikoje – kraujo ir organų donorų tikrinimas, narkomanų skatinimas nesidalyti švirkštais, visuomenės švietimas. Teigiama, jog neatlygintina kraujo donorystė mažina tikimybę, kad kraujo duos infekuotas žmogus. Vakcinos nuo hepatito C nėra.
Kita informacija
Hepatitas C paplitęs visame pasaulyje. Teigiama, kad šiuo metu lėtiniu hepatitu C serga apie 3 % pasaulio gyventojų. Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių juo serga Lietuvoje, tačiau manoma, jog galėtų būti apie 50-70 tūkstančių žmonių. Daugiausiai sergančiųjų priklauso 15-19 arba 20-29 metų amžiaus grupei.