Hiperparatiroidizmas

Gali būti pažeidžiamos skirtingos organų sistemos:

• Širdies ir kraujagyslių sistema: kraujospūdžio padidėjimas (hipertenzija), pulso sulėtėjimas (bradikardija).
• Centrinė nervų sistema: sergančiajam būdingas mieguistumas, nuovargis, irzlumas, nervingumas, nemiga, mąstymo sulėtėjimas, kognityvinių (pažinimo) funkcijų sutrikimas, sąmonės sutrikimas, netgi koma.
• Virškinimo sistema: apetito nebuvimas, vidurių užkietėjimas, pykinimas su vėmimu, skrandžio opų vystymasis, skausmas duobutėje.
• Inkstai: troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, akmenys inkstuose.
• Kaulų pažeidimai: sąnarių ir kaulų skausmai, deformacijos, lūžiai, besivystanti osteoporozė (kaulinio audinio retėjimas).

Liga gali būti ūmios bei lėtinės eigos.

Lėtinė eiga paprastai ilgai progresuoja, požymiai būna neryškus, būklė blogėja labai pamažu. Taip pat ligos eiga gali būti visiškai besimptomė, jeigu hormono padidėjimas nėra žymus.

Negydant hiperparatiroidizmo, gali išsivystyti tokių komplikacijų:

• Osteoporozė: kaulų retėjimas, dėl kalcio pasišalinimo iš jų. Dėl osteoporozės kaulai tampa trapūs, lūžta nuo menkiausių traumų ar netgi ramybėje.
• Inkstų akmenys: esant per dideliam kalcio kiekiui kraujyje, jis gali kauptis inkstuose ir suformuoti akmenukus.
• Širdies veiklos sutrikimai: gali labai padidėti kraujo spaudimas.
• Naujagimių hiperparatiroidizmas: negydant nėščiosios, gali labai padidėti kalcio koncentracija naujagimio organizme.

Ligos diagnostika remiasi:

• Apklausa: ligonį varginantys požymiai, išvardinti simptomų skiltyje.
• Laboratoriniai tyrimai: kalcio, fosforo ir parathormono koncentracijų kraujyje tyrimas. Sergant hiperparatiroidizmu kalcio ir parathormono kiekis būna padidėjęs, o fosforo sumažėjęs.
• Vizualiniai tyrimai: gali būti atliekamas prieskydinių liaukučių ultragarsinis tyrimas: jo metu matomos išvešėjusios, didelės liaukos, gali būti aptinkamos adenomos.

Gali būti atliekamas tyrimas kaulų mineralizacijai nustatyti – kaulų densitometrija. Taip pat gali būti atliekamas šlapimo tyrimas, siekiant nustatyti kalcio koncentraciją jame, bei vizualiniai inkstų tyrimai, jeigu įtariami inkstų akmenys.

Jeigu parathormono ir kalcio kiekiai nėra smarkiai padidėję, ligos eiga besimptomė arba blanki, nėra komplikacijų, nėra inkstų pažeidimo, o kaulų mineralizacija normali, tai gydytojas gali neskirti gydymo ir stebėti būklę (atlikti kalcio koncentracijos tyrimą bent du kartus per metus).

Gali būti taikomas operacinis gydymas. Tai dažnas gydymo metodas ir išgydo beveik 90 % visų atvejų. Chirurgas operacijos metu pašalina pažeistas arba išvešėjusias liaukutes (jeigu pažeistos visos, tai vienos dalis yra paliekama, o kitos trys išpjaunamos). Operacija yra pakankamai saugi, jos komplikacijos retos, tačiau kartais gali būti pažeidžiamos balso klostės, bei išsivystyti hipoparatiroidizmas (parathormono ir kalcio koncentracijos kraujyje sumažėjimas) ir gali prireikti papildomai gerti kalcio ir vitamino D preparatus.

Profilaktikos norint išvengti hiperparatiroidizmo nėra. Galima profilaktika tik norint išvengti komplikacijų: neskiriant gydymo reikėtų profilaktiškai atlikti kalcio koncentracijos tyrimus, rekomenduojama gerti daug vandens inkstų akmenų profilaktikai.