Insultas (Smegenų infarktas)

• Sunkumai einant ir judant. Insultą patyręs žmogus gali prarasti pusiausvyrą ir suklupti, gali svaigti galva.
• Kalbos sutrikimas. Taip pat pasireiškia sunkumai kalbant, neaiškiai tariami žodžiai, gali atsirasti kalbos suvokimo sutrikimų.
• Veido ir galūnių silpnumas. Staigiai pasireiškęs veido, rankos ar kojos silpnumas ar paralyžius taip pat gali būti insulto ženklas. Ypač jei šie simptomai pasireiškia tik vienoje kūno pusėje (pavyzdžiui, bandant nusišypsoti vienas burnos kampas nusvyra arba keliant abi rankas, viena kyla normaliai, o kita nusvyra).
• Regos sutrikimai. Suprastėjęs matymas irgi būdingas insultui. Matymas lyg per miglą, dvigubėjimas akyse ar net apakimas gali reikštis vienoje ar abiejose akyse.
• Staigus, aštrus galvos skausmas. Galvos skausmas, lydimas vėmimo, svaigulio ar sąmonės sutrikimo, taip pat gali būti insulto simptomas.
   

Dvi pagrindinės insultų rūšys – tai išeminis ir hemoraginis insultas.

Išeminis insultas. 85 % visų insultų yra išeminiai. Jie išsivysto dėl to, kad užsikemša tam tikra smegenų arterija ir nutrūksta kraujo pritekėjimas į tos kraujagyslės maitinamą smegenų sritį. Dėl to smegenų ląstelėms ima trūkti deguonies ir maisto medžiagų (ypač gliukozės) ir jos ima sparčiai žūti. Išeminis insultas sukelia simptomus, atspindinčius pažeistos smegenų srities veiklą (jei pažeidžiama smegenų sritis, atsakinga už kalbą, – sutrinka kalbos funkcija). Dėl to pagal pasireiškiančius simptomus gana nesunkiai galime nustatyti, kokia smegenų sritis pažeista.

Kraujagyslė gali užsikimšti dėl įvairių priežasčių. Ją gali užkimšti aterosklerotinės plokštelės, susidariusios arterijoje, taip pat trombai (esant širdies ritmo sutrikimams, širdyje sutrinka normali kraujo tėkmė ir dėl to joje gali susidaryti trombų, kurie atitrūkę su kraujo srove gali būti nunešti iš širdies iki smegenų arterijų ir jas užkimšti). Taip pat smegenų kraujagysles užkemšantys trombai gali susidaryti dėl kraujo ligų (tai vadinamoji hiperkoaguliacinė būklė, kai suintensyvėja kraujo krešėjimas ir kraujagyslėse susidaro trombų).

Hemoraginis insultas. Šio tipo insultas kur kas retesnis. Jis sudaro vos 15 % visų insultų atvejų. Hemoraginį insultą sukelia išsiliejęs kraujas į smegenis, kai pažeidžiamos kraujagyslės.

Kraujagyslės gali būti pažeistos dėl:

• galvos traumos;
• nuolat padidėjusio ir nereguliuojamo kraujo spaudimo;
• kraujagyslės aneurizmų (aneurizma – tai įgimtas kraujagyslės sienelės išsigaubimas; ji turi gana silpną - sienelę ir dėl to lengvai plyšta esant padidėjusiam kraujo spaudimui);
• smegenyse esančių navikų.
   

Hemoraginio insulto vietą atpažinti yra sunkiau nei išeminio, nes išsiliejęs kraujas spaudžia gretimas, nuo insulto vietos kiek labiau nutolusias sritis ir dėl to gali pasireikšti simptomai, būdingi ir tolimesnių smegenų sričių pažeidimams.

Kad parinktų tinkamiausią gydymą, gydytojas pirmiausiai privalo nustatyti insulto tipą (hemoraginis, išeminis) ir insulto pažeistą smegenų sritį. Taip pat tai, ar simptomų nesukėlė kita liga – navikas ar vartojami vaistai. Insulto diagnozės patvirtinimui ar atmetimui gydytojas gali atlikti kelis tyrimus.

Fizinis paciento ištyrimas. Atliekama paciento ar jo artimųjų apklausa. Taip pat matuojamas kraujo spaudimas, išklausoma širdies veikla, gali būti tikrinamos akių dugno kraujagyslės.

Kraujo tyrimai. Svarbu atlikti ir kraujo tyrimus, nustatyti, kaip greitai kraujas kreša, gliukozės koncentraciją kraujyje ir kitus biocheminius kraujo rodiklius.

Komiuterinė tomografija. Svarbiausias tyrimas nustatant insultą, jo rūšį ir vietą – kompiuterinė tomografija. Kompiuterinės tomografijos metu, naudojant rentgeno spindulius, sukuriamas smegenų atvaizdas. Pagal šį atvaizdą gydytojas nustato smegenų pažeidimą ir gali jį apibūdinti.

Magnetinio rezonanso tyrimas. Taip pat labai išsamų ir aiškų smegenų atvaizdą galima gauti naudojant magnetinio rezonanso tyrimą. Visgi esant ūmiai būklei, kai reikia imtis gydymo ir pagalbos nedelsiant, jis nenaudojamas, nes užima per daug laiko. Šis tyrimas labiau tinkamas smegenų pakitimams nustatyti, jau praėjus kuriam laikui po insulto.

Angiografija. Dar vienas tyrimas, naudojamas smegenų kraujagyslių ištyrimui – tai angiografija. Jo metu į kraujagyslę yra suleidžiama kontrastinės medžiagos (dažo), kuris leidžia matyti kraujagysles, darant rentgeno nuotrauką ar atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą.

Insultas – gana sunkiai gydoma būklė. Pirmiausia reikia sureguliuoti esmines gyvybines funkcijas:

• palaikyti normalų kraujospūdį,
• taikyti deguonies terapiją,
• sureguliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje ir temperatūrą.

Trombą tirpdantys vaistai. Gydant išeminį insultą svarbiausias tikslas – grąžinti smegenų aprūpinimą krauju. Tai daroma vaistais tirpinant susidariusį trombą, kuris blokuoja kraujagyslę (naudojami trombolitikai, pavyzdžiui, alteplazė).

Kraujo krešėjimą slopinantys vaistai. Taip pat naudojami ir kiti vaistai, kurie slopina kraujo krešėjimą (antiagregantai, antikoaguliantai).

Hemoraginio insulto gydymo tikslai: kraujavimo į smegenis stabdymas ir spaudimo smegenyse (intrakranijinio spaudimo) mažinimas. Taip pat, jei medikamentinis gydymas neefektyvus, o situacija grėsminga gyvybei, kraujavimas gali būti stabdomas ir chirurginiu būdu. 

Insultas dažnai sukelia ilgalaikių padarinių: kalbėjimo, judėjimo ir kitokių sutrikimų, todėl dažnai reikalinga ir ilgalaikė reabilitacija po ištikusio insulto.

Kraujospūdžio normalizavimas. Norint išvengti insulto, būtina reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, o jei jis padidėjęs, reikia nedelsiant jį reguliuoti. Padidėjęs kraujospūdis – tai viena pagrindinių šios ligos priežasčių.

Sveika mityba. Taip pat svarbu mažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje, reguliuoti mitybą ir mažinti suvartojamų sočiųjų riebalų rūgščių (jų ypač gausu gyvuliniuose riebaluose) kiekį.

Sveika gyvensena. Rūkymo ir alkoholio atsisakymas, fizinis aktyvumas, normalaus kūno svorio palaikymas taip pat padės sumažinti insulto riziką.

Atminkite, kad tai ūmi būklė, reikalaujanti neatidėliotinų pagalbos veiksmų ir gydymo. Tad ką daryti, jei pastebite insulto simptomus?

• Neignoruokite simptomų. Susirūpinkite, net jei pasireiškia vos vienas simptomas ar simptomai nestipriai išreikšti.
• Nelaukite. Insulto metu kiekviena minutė itin svarbi.
• Kvieskite pagalbą. Nedelsiant skambinkite skubios pagalbos telefonu 112 ir kvieskite greitąją pagalbą, jei pastebėjote vieną ar daugiau insulto simptomų ir jie trunka daugiau nei kelias minutes.
• Įsidėmėkite laiką, kada prasidėjo simptomai. Tai gali būti svarbu gydytojui, pasirenkant gydymo taktiką.