Kardiogeninis šokas – tai dėl širdies funkcijos susilpnėjimo atsiradęs organų kraujotakos nepakankamumas. Pagrindinė kardiogeninio šoko priežastis yra miokardo infarktas esant kairiojo širdies skilvelio nepakankamumui (su ST segmento pakilimu arba be ST segmento pakilimo). Jis ištinka jei širdies raumens (miokardo) nekrozės plotas didesnis nei 40 procentų ir kliniškai pasireiškia inkstų funkcijos, mikrocirkuliacijos ir smegenų aprūpinimo deguonimi sutrikimu. Nustatyta, kad kardiogeniniu šoku miokardo infarktas dažniau komplikuojasi tais atvejais, kai pažeista daug vainikinių arterijų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nustatoma nedidelis miokardo infarktas, reinfarktas ar infarkto plitimas. Kitos priežastys, galinčios išprovokuoti šoką yra įvairios ūminio miokardo infarkto ir mechaninės širdies traumos komplikacijos. Iš mechaninių komplikacijų išskiriamos širdies laisvosios sienos plyšimas, tarpskilvelinės pertvaros plyšimas, turintis nuosrūvą (šuntą) iš kairės į dešinę, taip pat speninių raumenų plyšimas. Kas dešimtam ūmiu miokardo infarktu sergančiam žmogui širdies raumens plyšimas būna mirties priežastimi. Pirmąją savaitę širdis plyšta 10 procentų sergančiųjų, antrąją – 90 procentų sergančiųjų. Širdies plyšimo priežastimi gali tapti net maži miokardo nekrozės židiniai. Mechaninės miokardo infarkto komplikacijos dažniau nustatomos moterims, sergančioms arterine hipertenzija. Joms 4-5 susirgimo dieną lieka siauras širdies raumens infarkto ruožas. Kardiogeniniu šoko komplikuotis gali nestabili krūtinės angina, ūmūs koronariniai sindromai. Retos priežastys: miokarditai, sepsis su neįprastai gilia miokardo depresija, užtrukusi vainikinių arterijų nuosrūvio suformavimo operacija, širdies kontūzija, dilatacinė kardiomiopatija (išeičių fazė). Dar rečiau pasitaiko, kad šoku komplikuojasi angiosarkomos (širdies navikai), širdies pertvaros infarktai, asimetrinė širdies pertvaros hipertrofija. Predisponuojančiais veiksniais laikomas vyresnis amžius, cukrinis diabetas, hiperglikemija, persirgti miokardo infarktai, hipertenzija, atlikta vainikinių arterijų nuosrūvio suformavimo operacija, trijų vainikinių arterijų liga, iki miokardo infarkto buvęs širdies nepakankamumas ar krūtinės angina.
Kardiogeninis šokas
Kardiogeninis šokas. Simptomai
Paprastai kardiogeninis šokas pasireiškia pirmomis valandomis ištikus miokardo infarktui. Pirmiausia atsiranda skausmas, kuris plinta į rankas, tarpumentį, apatinį žandikaulį. Ligonis susijaudinęs, pablyškusio veido. Atsiranda bendras silpnumas, prakaitavimas, gali pritemti sąmonė. Čiuopiant pulsas retas. Sutrinka širdies ritmas.
Kardiogeninis šokas. Ligos eiga
Ištikus kardiogeniniam šokui sutrinka tiek diastolinė tiek sistolinė širdies funkcija. Atsiranda hipotenzija (mažas kraujo spaudimas), dėl kurios prastėja vainikinių širdies arterijų, maitinančių širdies raumenį, prisipildymas krauju. Sutrinka miokardo aprūpinimas deguonimi, todėl ištinka jo išemija ir širdies disfunkcija progresuoja. Poveikis pasireiškia ne tik širdžiai, bet ir visam organizmui. Jame susilaiko skysčiai, atsiranda stazės reiškiniai plaučiuose, smegenims ima trūkti deguonies. Dėl nepakankamos kraujotakos plaučiuose vystosi hipoksemija - deguonies koncentracijos kraujyje sumažėjimas. Ilgainiui atsiranda ne tik širdies, bet ir visų organų išemija, todėl skubiai nesuteikus pagalbos, ligonis miršta.
Kardiogeninis šokas. Diagnostika
Kardiogeninis šokas turi būti kuo skubiau diagnozuotas ir pradėtas gydyti. Jo metu pasireiškia trys pagrindiniai kraujotakos sutrikimo požymiai- tai bent pusvalandį trunkanti hipotenzija (neįprastai žemas kraujo spaudimas), sumažėjęs širdies indeksas (< 1,8 l/min/m²), pakankamas kairiojo širdies skilvelio prisipildymo spaudimas. Audinių sutrikusios perfuzijos (aprūpinimo krauju) požymiai yra šalta drėgna oda, pritemusi sąmonė, mažas šlapimo kiekis. Kairiojo širdies skilvelio disfunkcijai nustatyti ar paneigti atliekamas širdies elektrokardiografinis tyrimas. Kardiogeninis šokas turi būti diferencijuojamas nuo hipovolemijos, acidozės, hipoksijos, elektrolitų sutrikimų, vaistų pašalinio poveikio.
Kardiogeninis šokas. Gydymas
Svarbu skubiai kviesti greitąją pagalbą ir gydyti. Pirmiausia atliekama oksigenoterapija ar dirbtinė plaučių ventiliacija. Esant stipriems skausmams už krūtinkaulio, nuskausminama. Skilvelių aritmijos, širdies laidumo ir automatizmo atvejais skiriama vaistų, atliekama elektrinė širdies defibriliacija, stimuliacija. Medikamentais koreguojama hipovolemija, elektrolitų disbalansas, išplečiamos arteriolės ir venulės, stiprinama inotropinė širdies funkcija. Esminė pagalba, ištikus kardiogeniniam šokui yra atkurti normalią vainikinę kraujotaką. Ligoninėse atliekama perkutaninė transluminalinė vainikinių arterijų angioplastika, vainikinių arterijų nuosrūvio suformavimo operacijos, revaskuliarizacijos procedūros. Vėliau skiriama reabilitacija, vartojami vaistai.
Kardiogeninis šokas. Profilaktika
Didžiausią riziką patirti kardiogeninį šoką turi miokardo infarktu sirgę žmonės. Todėl pagrindinė profilaktika yra sveikos gyvensenos įgūdžių diegimas, rizikos veiksnių šalinimas ir koregavimas, atitinkamo fizinio aktyvumo taikymas, dislipidemijos, cukrinio diabeto bei hipertenzijos gydymas. Svarbu tinkamai, pagal gydytojo nurodymus vartoti paskirtus vaistus. Atpažinus miokardo infarktą, skubiai kviesti greitąją pagalbą.
Lithuanian