Kaspinuočiai – plokščiosios kirmėlės, parazituojančios žmonių ir kai kurių gyvūnų organizmuose. Kaspinuočiai yra sudaryti iš galvos, kūno ir kaklo.
Žinomiausi ir svarbiausi yra keli kaspinuočių tipai
Kiaulinis kaspinuotis (lot. Taenia solium) – 3–10 m ilgio, turi galvutę su 4 siurbtukais, kūnas sudarytas iš daugybės narelių, jame yra gimdos kanalai, pro kuriuos išskiriami kiaušiniai. Tarpinis kiaulinio kaspinuočio šeimininkas yra kiaulė, o galutinis, kuriame parazitas visiškai subręsta, yra žmogus.
Jautinis kaspinuotis (lot. Taenia saginatus) – panašus į kiaulinį kaspinuotį, tačiau skiriasi gimdos kanalų skaičius. Užauga iki 10 m ilgio, gali parazituoti žmogaus žarnyne iki 25 metų. Infekcijos šaltinis yra žmogus, kuris išskiria judrius narelius ir kiaušinėlius su išmatomis į aplinką ir nuo jų apsikrečia raguočiai.
Šuninis kaspinuotis (lot. Echinococcus granulosus) – 3–6 mm ilgio parazitas, kuris sukelia cistinę echinokokozę. Jo lervos, besivystydamos įvairiuose vidaus organuose, sudaro cistinius darinius.
Žuvinis kaspinuotis (lot. Diphylobothrium latum) – 1–12m ilgio parazitas. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, tačiau gali būti ir gyvūnai, kurie minta užkrėsta žuvimi. Tai šunys, lokiai, lapės.
Ligos priežastys
Kiauliniu kaspinuočiu užsikrečiama suvalgius nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos, kurioje yra kaspinuočio lervų.
Jautiniu kaspinuočiu užsikrečiama suvalgius žalios arba blogai apdorotos jautienos, kurioje yra kaspinuočio lervų.
Šuniniu kaspinuočiu užsikrečiama nuo sergančio gyvūno (dažniausia šunų, lapių). Žmogus yra tik tarpinis šeimininkas. Parazitas visiškai subręsta šuns organizme.
Žuviniu kaspinuočiu užsikrečiama nuo žalios, nepakankamai apdorotos, lervomis infekuotos žuvies.
Lithuanian
Mano šeima net apsiverke