Kepenų cirozė

Sergant kepenų ciroze ilgą laiką galima nepastebėti ligos simptomų, tačiau ligai progresuojant, kepenų funkcija silpsta ir simptomai darosi vis labiau matomi. Lengviausiai pastebimas ligos simptomas – gelta. Pirmiausia pagelsta akių skleros, vėliau visa oda įgauna gelsvai pilkšvą atspalvį, be to atsiranda niežulys ir kraujosruvos. Šiai ligai dar būdingi hormoniniai sutrikimai, antrinių lytinių požymių kaita: vyrams aukštėja balsas, auga krūtys, keičiasi plaukuotumas, moterims didėja plaukuotumas, žemėja balsas, dingsta mėnesinės, gali išsivystyti nevaisingumas. Dažnai būna išreikšti bendri negalavimo simptomai: silpnumas, nedarbingumas, apetito nebuvimas ar visiškas išnykimas, svorio netekimas, pykinimas. Dėl kepenų pažeidimo vystosi portinės hipertenzijos sindromas, kuris išoriškai pastebimas kaip pilvo venų tinklo išryškėjimas, tinimas kojose, sėdmenų srityje, galutinėse ligos stadijose atsiranda ascitas (skysčio kaupimasis pilvo ertmėje). Greta šių matomų požymių, portinė hipertenzija sukelia pokyčius ir organizmo viduje: atsiranda stemplės venų verikozės ir išryškėja hemarojiniai mazgai, kurie gali komplikuotis masyviu kraujavimu. Kepenų cirozė gali pasireikšti buko pobūdžio, maudžiančiu skausmu dešinėje pašonėje, tačiau dažnas ligonis jo nejaučia. Ligai progresuojant atsiranda mąstymo ir elgesio pokyčių – nervingumas, atminties sutrikimas, apatiškumas, žmogui sunku susikaupti, keičiasi asmenybė. 

Kepenų cirozė yra negrįžtama liga, ilgą laiką nesukelianti požymių, tačiau ilgainiui sutrikdanti ne tik kepenų, bet ir kitų organų funkciją, kas gali nulemti tragišką ligos išeitį. Ligai progresuojant dėl pažeidimų vystosi ligos komplikacijos. Portinės hipertenzijos sukeltos venų verikozės gali plyšti ir komplikuotis masyviu kraujavimu iš stemplės ar hemarojinių rezginių. Kepenų cirozė dėl inkstų kraujotakos sutrikdymo dažnai komplikuojasi jų pažeidimu ir lėtiniu inkstų nepakankamumu, o tai lemia blogą ligos prognozę. Dėl mikrocirkuliacijos sutrikimo virškinimo sistemoje gali išsivystyti pepsinės opos. Negydant ligos mąstymo ir elgesio pokyčiai kaip apatiškumas, nervingumas, gali progresuoti į komą.

Ligos diagnostikai svarbūs įvairaus pobūdžio tyrimai. Laboratoriniai kraujo tyrimai padeda išsiaiškinti ligos priežastį: šiuo tikslu ieškoma viruso markerių, bei tiriamas kepenų fermentų koncentracijų kraujyje santykis (pagal tai galima nustatyti, ar tai alkoholinės kilmės pažeidimas). Taip pat laboratoriniai tyrimai padeda išsiaiškinti kepenų funkcijos būklę - šiuo tikslu tiriami krešėjimo rodikliai, bilirubino koncentracija kraujyje, kraujo baltymas, azotinės medžiagos bei elektrolitai ir kt. Įtarus kepenų cirozę atliekami tolesni tyrimai, t.y. pilvo ultragarsinis tyrimas, pilvo magnetinio rezonanso tomograma, radioizotopinis tyrimas ir pilvo kompiuterinė tomograma. Šie tyrimai padeda atskirti kepenų cirozę nuo kitų kepenų ligų, bei padeda įvertinti vidaus organų būklę. Vis dėlto galutinė kepenų cirozės diagnozė turi būti patvirtinta kepenų biopsija (tai yra tyrimas, kurio metu adatos pagalba paimamas mažas kepenų gabalėlis ir ištiriamas mikroskopu).

Pirmiausia reikia nutraukti specifinės ligą sukėlusios priežasties veikimą: nutraukti alkoholio vartojimą, gydyti cirozę sukėlusias ligas, taikyti prieš virusą nukreiptą vaistų terapiją. Nutraukiant alkoholio vartojimą svarbi pagalba iš šalies, t.y. įvairios organizuotos pagalbos programos. Kraujo perpylimas, vaistai, hemodializė ir kitos procedūros taikomos kaip palaikomasis ligos gydymas. Svarbu pažymėti, kad kepenų cirozės sukelti pokyčiai kepenyse yra negrįžtami, todėl jeigu kitos gydymo priemonės yra neefektyvios ir nėra kontraindikacijų, taikoma kepenų transplantacija. Kepenų transplantacija, tinkamesnė sergantiems hepatitu C, neatliekama alkoholizmu sergantiems žmonėms, kadangi liga dažniausiai jau būna pažeidusi kitus organus. Svarbi gydymo dalis- stebėjimas, siekiant pastebėti ligos progresavimą ir pavojingas būkles. Kepenų ciroze sergančiam žmogui reikia dažnai atlikti laboratorinius kraujo tyrimus: hepatito C žymenis ir funkcinius kepenų rodiklius.

Svarbiausia vengti didelio alkoholio kiekio vartojimo tiek sveikiems, tiek jau susirgusiems žmonėms, kadangi alkoholio vartojimo nutraukimas lėtina ligos progresavimą. Taip pat reikia vengti galimybės užsikrėsti hepatito virusais: plauti rankas, naudoti apsaugos priemones lytinio akto metu, pakartotinai nenaudoti vienkartinių švirkštų, nesinaudoti higienos reikalavimų neatitinkančių kirpyklų bei tatuiravimo salonų paslaugomis. Esant didelei rizikai užsikrėsti rekomenduojamos vakcinos nuo hepatito A ir B virusų.