Keratitas

Pacientus sergančius keratitu vargina tokie požymiai: akių jautrumas, šviesos baimė, vokų spazmai (trūkčiojimai); paraudimas; diskomfortas akyse: perštėjimas, deginimas, skausmas; akių paraudimas; regėjimo susilpnėjimas, apsiblausęs matymas, vaizdo dvejinimasis; svetimkūnio jausmas akyse. 

Uždegiminės kilmės pakitimai ragenoje ją dirgina, iššaukia ašarojimą, šviesos baimę ir vokų trūkčiojimus. Visi šie išvardinti simptomai dar vadinami ragenos sindromu. Kenksmingi faktoriai (cheminės medžiagos, bakterijos, virusai, grybeliai) sudaro ragenoje uždegimo židinį. Uždegimo srityje ragena būna padrumstėjusi, pakinta jos spalva – tampa papilkėjusi, pageltusi. Su laiku uždegiminis infiltratas rezorbuojasi arba išopėja. Keratitui toliau vystantis ir progresuojant, ragena suplonėja ir tampa lengvai pažeidžiama, susilpnėja regėjimas, padidėja jautrumas, gali būti pažeidžiami krumplynas ir rainelė.

Lengvos formos keratitai paprastai praeina kelių dienų, savaičių bėgyje ir nelieka padarinių.

Sergant sunkesnėmis formomis, gali likti liekamųjų reiškinių, pvz., ragenos drumstis. Jeigu ragenos drumstis susidaro centre, suprastėja regėjimas.

Ligos diagnostika remiasi:

Apklausa – gydytojas išsiaiškina, kokie simptomai vargina ligonį (skausmas ar diskomfortas akyse, paraudimas, ašarojimas).

Apžiūra – akys paraudusios, ašarotos, bijo šviesos.

Vizualinis tyrimas – su padidinimo stiklu arba specialiu mikroskopu gydytojas apžiūri rageną ir įvertina jos uždegimą. Atliekamas mėginys su tam tikra medžiaga – fluoresceinu. Jos užlašinama ant ragenos ir vietos, kurios pažeistos uždegimo, nusidažo žalia spalva.

Pasėlis – imamas mėginys ir siunčiamas į laboratoriją, kur nustatoma, kokia bakterija sukėlė uždegimą.

Būtina iškart kreiptis į gydytoją, vos pastebimi pirmieji akių ligų požymiai. Keratito gydymo taktiką parenka gydantis gydytojas, priklausomai nuo ligą sukėlusios priežasties ir sunkumo. Sergant sunkesnėmis ligos formomis kartais tenka hospitalizuoti ligonį ir gydyti ligoninėje. Lengvoms formoms užtenka gydymo namuose.  Visų pirmą yra svarbiausia pašalinti ir panaikinti priežastį, kuri išprovokavo keratitą (tai gali būti tam tikri vaistai, kontaktiniai lęšiai, svetimkūnis.

Jeigu įtariama, kad susirgimą sukėlė bakterinė infekcija – gydytojas skiria vaistų antibiotikų, jeigu grybelinė infekcija – priešgrybelinių vaistų, jeigu virusinė infekcija – priešvirusinių vaistų. Simptomams ir skausmams palengvinti gali būti skiriami vaistai nuo skausmo (tinka nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai).

Jeigu ragenoje susidarė opa, jos kraštus reikėtų dezinfekuoti.

Kartais, infekcijai labai išplitus, gali būti atliekamos radikalios operacijos – tam tikrų akies struktūrų arba net viso akies obuolio šalinimas. Likus padarinių smarkiai suprastinančių regėjimą (ragenos drumstis, ragenos išplonėjimas, ragenos perforacija), gali būti atliekama keratoplastika – ragenos persodinimo operacija. 

Norint išvengti keratito reikia nuolatos prisilaikyti tinkamos higienos – kruopščiai ir su muilu plauti rankas bei netrinti jomis akių, saugoti akis nuo traumų ir svetimkūnių, akims sausėjant naudoti dirbtinių ašarų lašus.