Keratokonusas

Keratokonusas pasireiškia progresuojančių matymo suprastėjimu, žiūrėdamas į tolį asmuo prisimerkia, kad geriau matytų; vaizdas dvejinasi, liejasi, matomas tarsi per rūką ar apsiblausęs vaizdas; jautrumas šviesai – dėl visų minėtų pakitimų sergančiajam darosi sunku skaityti, rašyti, vairuoti automobilį. Taip pat atsiranda naktinio regėjimo sutrikimai. Vizualiai gali būti matoma pakitusi ragenos forma – ji būna išsigaubusi į priekį, tarsi kūgis.

Liga paprastai diagnozuojama 20-30 metų asmenims. Yra pastebėta, kad kuo jaunesniame amžiuje prasideda liga, tuo greičiau progresuoja. Dėl besikeičiančios ragenos formos suprastėja matymas, pradeda vystytis netaisyklingas astigmatizmas (astigmatizmas – kai matomas neryškus vaizdas, neryškūs kontūrai), atsiranda trumparegystė (žmogus nemato toli esančių objektų, žiūrėdamas prisimerkia), vaizdas liejasi ir sumažėja kontrastas. Laikui bėgant reikia vis stipresnių akinių, jie nebepadeda. Paskutinėse ligos stadijose regos korekcijos priemonės tampa visiškai neefektyvios. 

Ligos diagnostika remiasi:

Apklausa – išsiaiškinama, kokie simptomai vargina ligonį, kaip staiga jie prasidėjo, kaip progresuoja. Išsiaiškinama, ar giminėje nėra sirgusių keratokonusu, atsižvelgiama į sergančiojo amžių.

Apžiūra – gydytojas mato pakitusios formos rageną – ji būna išsigaubusi, kūgio formos. Taip pat nustatomi šiai ligai būdingi požymiai:

Rizzuti požymis – apšviečiant rageną iš šono, matomas kūginis atšvaitas;

Fleišerio žiedas – geležies depozitai, išsidėstę apie kūgio pagrindą ir matomi apžiūrint akis plyšine lempa;

irklių refleksas retinoskopuojant yra labai ankstyvas požymis;

Vogto strijos – ragenoje, ją apšvietus plyšine lempa, stebimos lygiagrečios juostelės;

Fleišerio žiedas – apšvietus plyšine lempa, kūgio pagrinde galima matyti geležies sankaupas;

Munson’o požymis – žmogui žiūrint į apačią, jo akies apatinis vokas atsistumia nuo kūgio.

Taip pat atliekami tokie tyrimai: ragenos topografijos tyrimas, tikrinamas regėjimo aštrumas (kokiu mažiausiu atstumu vienas šalia kito esančius daiktus gali matyti tiriamasis), atliekama refraktometrija (naudodamasis specialia įranga gydytojas tiria astigmatizmą ir kitus regėjimo sutrikimus), keratometrija (ragenos laužiamoji geba). Gali būti atliekama pachimetrija, norint išmatuoti ragenos storį.

Pačioje pradžioje regėjimui pagerinti yra išrašomi akiniai ir pagal poreikį jie vis keičiami į stipresnius. Esant astigmatizmui siūlomi lęšiai (ligos pradžioje minkšti, o pažengusioje stadijoje kieti). Jeigu ligoniui netinka kontaktiniai lęšiai (per jautrios akys, kelia diskomfortą), gali būti naudojami ragenos žiedai – suformuojamas tunelis ragenoje, ir į jį įterpiami žiedai, kurie koreguoja trumparegystę ir astigmatizmą. Žiedai pataiso ragenos formą, suplokština centrinę dalį, taip dingsta kūgio formos vaizdas.

Kitas gydymo metodas – ragenos paveikimas ultravioletiniais spinduliais ir impregnavimas riboflavinu (tokio metodo dėka sustiprėja kolageno jungtys).

Jeigu liga jau pasiekė paskutines stadijas, kiti gydymo būdai nėra efektyvūs, o matymas labai suprastėjęs – siūloma ragenos persodinimo operacija.

Nėra profilaktikos, norint išvengti keratokonuso.

Norint aptikti keratokonusą ankstyvoje stadijoje, reikėtų reguliariai tikrintis akis pas akių gydytoją.

Kita informacija

Visame pasaulyje keratokonuso atvejų pasitaiko maždaug 50-230 žmonių iš 100 000 gyventojų. Rasė bei lytis tam įtakos neturi.