Kiaulytė (Epideminis parotitas)

Kai kurie žmonės užsikrėtę kiaulyte nejaučia jokių simptomų arba pasireiškę simptomai būna menkai išreikšti.

Esant tipinei simptominei formai, ligonį vargina: patinusios ir skausmingos paausinės seilių liaukos vienoje arba abejose pusėse – pagrindinis skiriamasis kiaulytės simptomas; karščiavimas; galvos skausmai; bendra bloga savijauta ir silpnumas; apetito sumažėjimas; skausmas kramtant, ryjant.

Į žmogaus organizmą pro nosies ir burnos gleivines su seilių lašeliais pakliuvę virusai patenka į kraują, su juo nukeliauja į liaukas ir ten sukelia uždegimą. Inkubacinis ligos periodas (laiko tarpas nuo sukėlėjų patekimo į organizmą iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) yra 11–23 dienos. Vaikui pakyla temperatūra, jis tampa vangesnis ir mieguistesnis dėl bendros blogos savijautos ir silpnumo. Temperatūra po kelių dienų pradeda mažėti. Seilių liaukos didėja kelias dienas, dėl jų padidėjimo tinsta kaklas, oda virš liaukos būna paraudusi, patinusi, skausminga. Vaikas mažiau valgo, nes vargina skausmingumas kramtant ir ryjant.

Nuo kiaulytės pasveikstama per maždaug 10 dienų. Ligonis būna užkrečiamas kelias dienas iki simptomų pradžios ir 9 dienas po pirmųjų simptomų pasireiškimo.

Kartais parotitas gali komplikuotis:

Kasos uždegimu – pasireiškia juosiančio pobūdžio skausmas po šonkauliais, pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas.

Smegenų uždegimu – encefalitas gali būti labai pavojingas ir sukelti neurologinių sutrikimų. Pasireiškia temperatūros padidėjimu, vėmimu, kaklo raumenų įtempimu.

Sėklidžių uždegimu – orchitu. Jis gali sukelti nevaisingumą.

Retesnės komplikacijos – kurtumas, kiaušidžių, pieno liaukos uždegimas, diabetas dėl kasos pažeidimo.

Ligos diagnostika remiasi:

Apklausa – kontaktas su sergančiu kiaulyte vaiku.

Apžiūra – tipiškas požymis – patinusi paausinė seilių liauka ir ištinęs kaklas.

 Gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai: bendrajame kraujo tyrime ligos metu matomas baltųjų kraujo kūnelių, limfocitų, kiekio padidėjimas;

kraujo serume nustatomi specifiniai antikūnai (imuninės sistemos gaminamos baltyminės kilmės medžiagos, prieš viruso antigeną).

 Jeigu pasireiškia nervų sistemos komplikacijų – daroma juosmeninė punkcija, kurioje aptinkamas padidėjęs baltymų ir limfocitų kiekis.

Nėra jokio specifinio gydymo epideminiam parotitui. Vaikas paprastai yra gydomas namuose.

Rekomenduojamas lovos režimas, šiluma paausio liaukoms (apvynioti kaklą šiltu šaliku), jei temperatūra aukštesnė nei 38,5 laipsniai Celsijaus, ją reikėtų mažinti antipiretiniais vaistais.

Nuo skausmo gali būti naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.

Dėl skausmingumo valgant, rekomenduojama vaiką maitinti pertrintu, skystesniu maistu.

Reikėtų gerti daug skysčių jų balansui palaikyti ir organizmo intoksikacijai mažinti.

Galima specifinė profilaktika vakcina ir nespecifinė profilaktika.

Nespecifinė profilaktika: asmens higiena (dažnas ir kruopštus rankų plovimas su muilu ir dezinfekavimas dezinfekcine priemone. Savo puodelio naudojimas); vengimas kontakto su sergančiuoju; sergantiems derėtų likti namuose ir neplatinti viruso.

Specifinė profilaktika: vakcina.

Skiepijama konjuguota vakcina nuo tymų raudonukės ir parotito. Skiepijami vaikai: 15–16,5 mėn., 6–7 m. Prasirgus kiaulyte arba gavus vakciną, susidaro tvirtas ir ilgalaikis, visą gyvenimą trunkantis imunitetas.

Kita informacija