Menopauzė – tai moters amžiaus laikotarpis, kai visam laikui baigiasi mėnesinės. Moters kiaušidės nustoja gaminti kiaušialąstes ir moteris daugiau negali turėti vaikų. Klimaksas prasideda praėjus 12 mėnesių po paskutinių mėnesinių. Dažniausiai prasideda moterims apie 40 – 50 gyvenimo metus. Menopauzę sukelia moteriškųjų hormonų pokyčiai. Vyresnių nei 30 metų moterų kiaušidės pradeda gaminti vis mažiau estrogeno ir progesterono – hormonų, kurie reguliuoja mėnesinių ciklą. Visiškai sumažėjus šių hormonų koncentracijai mėnesinės baigiasi. Klimaksą taip pat gali sukelti gimdos ir kiaušidžių pašalinimas, chemoterapijos poveikis kiaušidėms. Apie 1% moterų menopauzė prasideda anksčiau 40 metų – tai ankstyvoji menopauzė, kurios priežastys nėra žinomos.
Klimaksas (Menopauzė)
Klimaksas (Menopauzė). Simptomai
Menopauzė gali sukelti skirtingus psichinius ir fiziologinius pokyčius. Pirmasis simptomas – mėnesinių ciklo pokyčiai. Moteris dažnai jaučia karščio pylimą ir naktinį prakaitavimą. Karščio pylimas ryškiausias viršutinėje kūno dalyje, prasideda veide ir kakle. Prarandamas lytinis potraukis, lytinių santykių metu jaučiamas niežulys ar diskomfortas dėl atsiradusio makšties sausumo. Atsiranda nuotaikos pokyčiai, jaučiamas nerimas, nuovargis ar depresija, sutrinka miegas, kankina nemiga. Miego sutrikimai gali lemti dirglumą, trumposios atminties susilpnėjimą, dėmesio ir koncentracijos sutrikimus. Taip pat gali sutrikti širdies ritmas, retėja arba, atvirkščiai, dažnėja. Blogėja odos ir plaukų būklė. Apatinių šlapimo takų infekcijos, tokios kaip cistitas, būdingos menopauzės laikotarpiui. Moterys taip pat gali jausti skubų ir dažną norą šlapintis.
Klimaksas (Menopauzė). Ligos eiga
Menopauzės pradžioje mėnesinių ciklas gali kartotis kas 2 – 3 savaites arba mėnesinių gali nebūti kelis mėnesius. Menopauzės laikotarpiu atsiradę simptomai pamažu nyksta ir vėliau yra mažiau išreikšti. Išlieka makšties sausumas.
Klimaksas (Menopauzė). Diagnostika
Remiantis simptomais klimakso diagnozė yra nustatoma nesudėtingai. Papildomi tyrimai nėra reikalingi menopauzės diagnozei patvirtinti. Kartais kraujo tyrimas gali būti skiriami norint nustatyti tam tikrų hormonų koncentraciją kraujyje. Folikulą stimuliuojančio hormono koncentracijos padidėjimas ir estradiolio koncentracijos sumažėjimas būdingas menopauzei. Skydliaukę stimuliuojančių hormono koncentracijos sumažėjimas gali sukelti į menopauzę panašius simptomus.
Klimaksas (Menopauzė). Gydymas
Hormonų terapija. Estrogenų terapija padeda sumažinti karščio pylimo simptomus. Dozė parenkama pagal šeimos ir gyvenimo anamnezę, dažniausiai skiriamos mažiausios estrogenų dozės. Jeigu moteris turi gimdą, papildomai pridedamas progestinas. Estrogenai taip pat apsaugo nuo kaulų masės praradimo. Hormonų terapija yra naudinga širdžiai, jei pradedama per pirmus penkis metus nuo menopauzės pradžios.
Makšties estrogenai gali būti skiriami tablečių, žiedo ar kremo pavidalu. Vaistai absorbuojami makšties gleivinės ir taip sumažina makšties sausumą, diskomfortą lytinių santykių metu, šlapinimosi sutrikimus.
Mažos antidepresantų dozės – selektyvūs serotonino receptorių inhibitoriai - teigiamai veikia karščio pylimo pojūtį, nuotaikos svyravimus. Esant stipriems depresijos epizodams gali būti skiriamos didesnės antidepresantų dozės.
Medikamentai osteoporozės profilaktikai skiriami pagal individualų poreikį. Osteoporozės profilaktika yra ypatingai svarbi moterims menopauzės laikotarpiu, kadangi tie patys hormonai, kurie lemia moters mėnesinių ciklą, taip pat turi įtakos kaulų medžiagų apykaitai. Jiems sumažėjus pradeda mažėti kaulų masė.
Klimaksas (Menopauzė). Profilaktika
Menopauzės neįmanoma išvengti, tai yra natūralus moters gyvenimo laikotarpis.
Lithuanian
SVEIKI ,GAL PATARTUMETTE KA VEIKSMINGO VARTOTO MENOPAUZES METU,GAL KOKIUS PAPILDUS