Kosulys – organizmo atsakomoji reakcija į dirgiklius, esančius kvėpavimo takuose.
Pastarieji sudirgina kvėpavimo takuose esančias kosuliui jautrias zonas. Iš šių zonų kosulio impulsai nervais pasiekia smegenis. Smegenys savo ruožtu siunčia impulsus į pilvo ir krūtinės ląstos raumenis, taip priversdamos šiuos susitraukti. Tokiu būdu sukeliamas kosulys, kurio pagrindinė funkcija – dirginamosios medžiagos pašalinimas iš kvėpavimo takų.
Skiriamas drėgnas ir sausas kosulys.
Sausą kosulį paprastai apibūdina vadinamasis gerklės kutenimas. Taip atsitinka, kai gerklos ar viršutiniai kvėpavimo takai patinsta, juose atsiranda tąsių gleivių, tačiau nėra skreplių.
Sausas kosulys dažniausiai kankina sergant įprastu peršalimu ar gripu. Šios ligos sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kurį smegenys palaiko svetimkūniu ir stengiasi pašalinti kosulio refleksu.
„Sausas kosulys gali išvarginti žmogų ne mažiau nei sunki liga, todėl reikėtų imtis tinkamų gydymo priemonių.“ Plačiau skaitykite čia: |
Drėgnas kosulys – toks kosulys, kai atkosimi skrepliai. Ši kosulio rūšis labai naudinga organizmui, nes iš kvėpavimo takų pašalinami skrepliai, o kartu su jais ir mikroorganizmai. Drėgnas kosulys dažniausiai pasitaiko sergant plaučių uždegimu, bronchitu.
Dažniausia kosėjimo priežastis – kvėpavimo takų infekciniai uždegimai. Didžiąją jų dalį sukelia virusai.
Kitos priežastys, sukeliančios kosulį:
– šienligė;
– astma;
– lėtinė obstrukcinė plaučių liga;
– gastroezofaginio reflukso liga (kai uždegimą sukelia iš skrandžio patekusios skrandžio sultys);
– rūkymas;
– užspirngimas maistu;
– kitų dirginančių medžiagų įkvėpimas.