Krūties vėžys – tai piktybinis auglys, susiformuojantis iš krūties ląstelių. Krūties vėžys yra viena dažniausių vėžio formų, kuri pasitaiko moterims, tačiau krūties vėžiu serga ir vyrai, tik moterims jis yra dažnesnis.
Skiriamos dvi krūties vėžio rūšys: invazinė duktalinė karcinoma (auglys, besiformuojantis iš pieno latakėlių ląstelių) ir invazinė lobulinė karcinoma (auglys – iš liaukinio audinio ląstelių). Duktalinė karcinoma dažnesnė, ji pasitaiko 70–80 % atvejų.
„Jei vėžio židinių yra keli, navikas didelis ar vėžio ląstelės išplitusios į limfmazgius, atliekama visos krūties pašalinimo operacija.“ Detaliai aprašyti krūties vėžio simptomai ir gydymo būdai:
|
Krūties navikas susiformuoja, kai supiktybėjusios ląstelės pradeda nevaldomai ir greitai daugintis, daug greičiau nei sveikos ląstelės. Piktybinės ląstelės gali metastazuoti (išsisėti) į limfinius mazgus ar kitas kūno dalis.
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti krūties vėžiu:
- moteriška lytis (moterims ši vėžio rūšis gerokai dažnesnė nei vyrams);
- vyresnis amžius (senstant didėja tikimybė susirgti);
- vienos krūties vėžys praeityje (sirgusiosios krūties vėžiu turi didesnę naviko susiformavimo tikimybę kitoje krūtyje);
- krūties vėžio susirgimai giminėje;
- spinduliuotė krūtinės srityje;
- nutukimas;
- pirmųjų mėnesinių atsiradimas ankščiau nei 12 m. amžiaus;
- menopauzė vyresniame amžiuje;
- negimdymas (negimdžiusios moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu);
- nėštumo nutraukimai;
- pirmagimis vyresnei nei 30 metų;
- alkoholio vartojimas.