Krūtinės angina

Dažniausiai krūtinės anginos skausmai pasireiškia po didesnio fizinio krūvio ar stipraus emocinio susijaudinimo. Spaudžiantis, gniaužiantis skausmas krūtinėje gali gana dažnai kartotis, tačiau trunka neilgai, vos kelias minutes (daugiausiai – 15 minučių, o jeigu skausmas užtrunka ilgiau, manoma, jog tai yra miokardo infarkto skausmas). Skausmas praeina pailsėjus ir nusiraminus arba vartojant nitroglicerino preparatus. Skausmas dažnai plinta iš krūtinės į kitas kūno dalis – dažniausiai į kairę ranką, kairįjį apatinį žandikaulį, dantis, nugarą, retesniais ir sunkesniais atvejais skausmas gali pasireikšti ir dešiniojoje rankoje. Dažnai skausmas pasireiškia be lydinčių reiškinių, sunkesniais atvejais skausmą lydi stiprus žmogaus susijaudinimas, mirties baimė, padažnėjęs širdies ritmas, gali pasireikšti pykinimas, išpilti šaltas prakaitas.

Yra aprašomos trys krūtinės anginos rūšys: tipinė arba stabili krūtinės angina, Prinzmetal angina ir nestabili krūtinės angina.

Stabili angina pasireiškia epizodiniu krūtinės skausmu, kuris kyla dėl didelio fizinio krūvio ar susijaudinimo, kai padidėja širdies raumens deguonies poreikis. Stabili krūtinės angina paprastai yra susijusi su aterosklerotinėmis plokštelėmis, kurios formuojasi širdies arterijose ir sumažina jų spindį daugiau nei 75 %. Esant tokio laipsnio arterijų susiaurėjimui, žmogui būnant ramybės būsenoje širdies kraujotaka dar gali būti pakankama. Todėl ramybėje žmogus jaučiasi gerai. Tačiau, kai fizinė apkrova padidėja, širdžiai reikia daugiau kraujo ir deguonies. Dėl labai siaurų vainikinių arterijų kraujo atiteka nepakankamai, širdies raumeniui trūksta deguonies ir žmogus jaučia skausmą krūtinėje. Šis skausmas nurimsta ramybėje, pailsėjus, vartojant nitroglicerino preparatus.

Prinzmetal angina pasireiškia ramybės metu dėl staiga pasireiškiančio vainikinių arterijų spazmo. Nors dažnai spazmas pasireiškia netoli aterosklerotinės plokštelės arterijoje, tačiau spazmų priežastis iki šiol nėra išaiškinta. Prinzmetal krūtinės angina taip pat yra gydoma nitroglicerino preparatais arba kalcio kanalus blokuojančiais vaistais.

Nestabili krūtinės angina apibūdinama kaip nuolat didėjančio intensyvumo skausmas, kuris pasireiškia esant nedideliam fiziniam krūviui ar net ramybėje. Skausmo epizodai yra intensyvesni ir trunka ilgiau, nei esant stabiliai krūtinės anginai, skausmas nepraeina pailsėjus ar vartojant nitrogliceriną. Nestabili krūtinės angina – tai gana pavojinga būklė, kuri dažnai reiškia artėjantį miokardo infarktą.

Visų pirma, paciento tyrimas prasideda nuo apklausos. Po išsamaus skausmo apibūdinimo, įtariamą paciento krūtinės anginą gali padėti diagnozuoti šie tyrimo metodai:

Elektrokardiograma (EKG) – tai tyrimas, leidžiantis užfiksuoti, kaip elektriniai impulsai keliauja širdies raumeniu. Pagal tai galima nustatyti, ar širdies veikla yra normali ir kur yra širdies raumens pažeidimas.

Funkcinė elektrokardiograma (veloergometrija): tai tyrimas, atliekamas specialiu medicininiu dviračiu, kurio metu registruojama elektrokardiograma, stebimas pulso dažnis, matuojamas arterinis kraujo spaudimas, vertinama bendra paciento būklė fizinio krūvio metu. Širdies pažeidimai pasireiškia EKG pokyčiais, smarkiu pulso padažnėjimu, skausmais krūtinės srityje.

Holterio monitoravimas: tai EKG registravimas ir jos analizė visą parą – įprastinio dienos režimo ir miego metu. EKG pokyčiai rodo širdies veiklos sutrikimus.

Koronarografija: tai širdies vainikinių arterijų tyrimas, kai į jas suleidžiama kontrastinės medžiagos (dažo) ir jų vaizdas fiksuojamas rentgeno aparatu. Taip galima pamatyti, kurioje vietoje ir kiek susiaurėjusios arterijos ir efektyviai planuoti gydymą.

Dažniausia priemonė naudojama gydyti krūtinės anginą – tai nitratai. Dažniausiai vartojama šių vaistų forma yra nitroglicerino trumpai veikiančios tabletės, kurios yra dedamos po liežuviu anginos priepuolio metu. Taip pat trumpo poveikio nitroglicerino preparatai gali būti vartojami įkvepiamo aerozolio arba injekcijų pavidalu. Yra ir ilgai veikiančių šio vaisto formų: tai tabletės, kapsulės ar nitroglicerino pleistrai, klijuojami ant odos.

Taip pat krūtinės anginos gydymui yra reikšmingi β receptorius širdyje blokuojantys vaistai, kurie lėtina širdies susitraukimų dažnį, mažina kraujo spaudimą, todėl širdžiai reikia mažiau deguonies.

Dar viena vaistų rūšis – tai kalcio kanalų blokatoriai, kurie mažina arterijų spazmą bei verčia širdį silpniau susitraukti, todėl taip pat mažėja deguonies poreikis.  

Yra nemažai profilaktinių priemonių, kurios gali padėti išvengti krūtinės anginos arba sumažinti jos simptomus, jeigu jau yra ligos požymių. Rekomenduojamos profilaktikos priemonės: nerūkyti, kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį, mažinti padidėjusią cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje, reguliuoti dietą, didinti fizinį aktyvumą (būtina suderinti fizinio aktyvumo planą su gydytoju), palaikyti normalų kūno svorį, mažinti stresą.