Lėtine obstrukcinė plaučių liga yra nuolat progresuojanti, pažeidžianti stambiuosius ir smulkiuosius kvėpavimo takus. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga pasireiškia sudėtingu patofiziologiniu mechanizmu. Pažeidimai aprėpia viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, plaučių parenchimą. Bronchuose vystosi lėtinis uždegimas (bronchitas), kuris pasireiškia bronchų gleivinės atrofuoja, tiesiųjų raumenų skaidulų hipertrofija bei gleivių liaukų hipertrofija. Viso to pasėkoje nukenčia bronchų sienelės, jos sustorėja, vystosi kvėpavimo takų obstrukcija (spindžio sumažėjimas). Taip pat sutrikdomas mukociliarinis klirensas, kurio pagalba iš kvėpavimo takų pašalinamos įkvėptos smulkios bakterijos ar kitos dalelės. Visa tai vėlgi skatina uždegiminį procesą bronchuose. Apatiniuose kvėpavimo takuose vystosi emfizema: pažeistos alveolės padidėja, tampa neelastingos, pablogėja dujų apykaita tarp oro plaučiuose ir kraujo. Mažieji kvėpavimo takai taip pat pažeidžiami uždegimo. Ligos pradžioje dominuoja obstrukciniai požymiai, o vėlesnėse stadijose emfizeminiai. Viso šio mechanizmo pasėkoje susidaro taip vadinami „oro spąstai“. Dėl obstrukcijos viršutiniuose ir emfizemos apatiniuose kvėpavimo takuose sumažėja iškvepiamo oro srautas, todėl padidėja oro tūris, liekantis plaučiuose iškvėpimo pabaigoje. Lėtine obstrukcine plaučių liga sergantys asmenys tai ypatingai pajaučia fizinio krūvio metu: padažnėja kvėpavimas, bet neužtenka laiko pilnai iškvėpti oro, mažėja deguonies įsotinimas kraujyje, greičiau pavargstama.
Šią ligą sukelia daug faktorių. Pats svarbiausias yra rūkymas. Net 90 % rūkančiųjų rizikuoja susirgti šia liga. Amžius, kada pradedama rūkyti, surūkytų cigarečių pakelių skaičius per metus ir rūkymo laikotarpis gali nuspėti šios ligos mirtingumą. Žmonės, kurie niekada nėra rūkę, taip pat gali susirgti šia liga. Kiti veiksniai – oro užterštumas, intraveninių narkotikų vartojimas, imunodeficitiniai sindromai, vaskulitai, jungiamojo audinio ligos. Verta paminėti, jog asmenys, turintys kvėpavimo takų hiperjautrumą ir rūkantys, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga. Alfa 1 – antitripsino stoką turintys žmonės suserga lėtine obstrukcine plaučių liga žymiai anksčiau nei kiti. Taip pat tai yra vienintelis genetinis rizikos faktorius susirgti šia liga. Alfa 1 – antitripsinas yra baltymas, kuris dalyvauja imuniniuose procesuose. Esant infekcijai plaučiuose imuninės ląstelės bando sunaikinti infekcijos židinį. Šis baltymas apsaugo sveiką plaučių audinį nuo imuninio atsako prieš infekciją. Nesant šio baltymo, menkiausias uždegiminis procesas plaučiuose yra sunkiai sustabdomas ir tuo pačiu pakenkia plaučių audiniui.
Lithuanian