Lėtinių ligų anemija – tai mažakraujystės rūšis, išsivystanti žmogui, sergančiam kokia nors lėtine liga, dažniausiai dėl atsiradusio geležies trūkumo. Dažniausios ligos, sukeliančios tokią antrinę anemiją, yra: onkologinės, hematologinės, inkstų, jungiamojo audinio, virškinimo organų ir endokrininės ligos, tačiau alerginės, infekcinės, kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligos taip pat ilgainiui gali sukelti lėtinių ligų mažakraujystę. Šios anemijos išsivystymo mechanizmai gali būti įvairūs. Pavyzdžiui, sergant lėtinėmis inkstų ligomis sumažėja eritropoetino, medžiagos, skatinančios eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose, sintezė; dėl kraujotakoje išliekančių toksinų sutrumpėja eritrocitų gyvavimo trukmė; šlapalas, esantis kraujyje, tiesiogiai slopina eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose; hemodializė mažina folio rūgšties darinių, reikalingų daugelio kraujo kūnelių gamybai, koncentraciją kraujyje. Sergant lėtinėmis kepenų ligomis, dėl kepenų struktūros pokyčių pažeidžiami eritrocitai ir sutrumpėja jų gyvavimo trukmė; dėl blužnies padidėjimo ir kepenų kraujotakos spaudimo padidėjimo eritrocitai blužnyje fragmentuojasi; gali būti įvairūs kraujavimai iš stemplės ar tiesiosios žarnos varikozinių mazgų; gali sutrikti krešėjimo faktorių sintezė kepenyse ir išsivystyti anemija dėl dažnų kraujavimų; gali išsivystyti folio rūgšties darinių stoka sutrikus jų įsisavinimui. Sergant infekcinėmis ligomis, eritrocitai gali žūti dėl tiesioginio viruso, bakterijų ar antikūnų poveikio; aktyvūs makrofagai (ląstelės, kovojančios su mikroorganizmais) gamina medžiagą, slopinančią naujų eritrocitų gamybą; mažėja geležies patekimas į eritrocitų pirmtakus, nes geležis sunaudojama imuninės sistemos kovoje su pirmine liga. Sergant endokrininėmis ligomis, gali išsivystyti autoimuninė hemolizinė anemija. Tai reiškia, jog organizmas sunaikina nuosavus sveikus eritrocitus dar jiems esant jauniems.
Lėtinių ligų mažakraujystė
Lėtinių ligų mažakraujystė. Simptomai
Lėtinių ligų anemijai būdingi švelnūs mažakraujystei būdingi simptomai. Dažniausiai jie yra: silpnumas, nuovargis, galvos skausmas ar svaigimas, odos ir gleivinių blyškumas, oro trūkumas net lengvo fizinio krūvio metu. Šie požymiai dažniausiai reiškiasi kartu su pirminės ligos simptomais. Retais atvejais, ryškėjanti anemija yra pirmasis rimtos ligos požymis.
Lėtinių ligų mažakraujystė. Ligos eiga
Lėtinių ligų mažakraujystė vystosi pamažu, dažnai praeina labai daug laiko nuo pirminės ligos pradžios, kol išsivysto anemija. Tačiau sergant kai kuriomis infekcinėmis ligomis, dėl virusų ar bakterijų poveikio gali įvykti gana greita eritrocitų hemolizė (ankstyvas suirimas) ir pasireikšti anemija.
Apskritai lėtinių ligų mažakraujystės prognozė priklauso nuo pirminės ligos prognozės. Išgydžius pirminę ligą, ši anemija išnyksta savaime. Jei pirminė liga yra nepagydoma arba jos prognozė yra bloga, tai anemija savaime nepraeis. Prognozė taip pat yra blogesnė pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu.
Lėtinių ligų mažakraujystė. Diagnostika
Lėtinių ligų anemija diagnozuojama panašiai kaip ir kitos anemijos. Gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą. Tuomet skiria tyrimus. Sumažėjęs hemoglobino kiekis, sumažėjęs eritrocitų skaičius, padidėjęs retikulocitų (jaunų eritrocitų formų) skaičius bendrajame kraujo tyrime rodo išsivysčiusią anemiją. Papildomai turėtų būti tiriamas kraujo serumo feritino kiekis (jis būna padidėjęs), geležies koncentracija kraujyje (ji būna sumažėjusi), randamas sumažėjęs transferino įsotinimas geležimi. Eritrocitų nusėdimo greitis būna padidėjęs. Neretai vario kiekis kraujyje būna irgi padidėjęs.
Lėtinių ligų mažakraujystė. Gydymas
Dažniausiai lėtinių ligų mažakraujystė reiškiasi silpnai ir jokio specifinio gydymo jai nereikia. Savaime ji gali išnykti tada, kai išgydoma ją sukėlusi (pirminė) liga. Tik labai retais ir sudėtingais atvejais prireikia tokio gydymo kaip kraujo perpylimas. Retkarčiais ši anemija yra gydoma geležies preparatais, tačiau toks gydymas yra tinkamas tik tokiems pacientams, kurių geležies koncentracija kraujyje yra sumažėjusi. Geležies preparatų vartojimas, kai jų iš tiesų nereikia, gali būti pavojingas sveikatai. Sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, lėtinėmis inkstų ligomis, galima skirti eritropoetino. Ši medžiaga skatina kaulų čiulpus produkuoti daugiau eritrocitų.
Lėtinių ligų mažakraujystė. Profilaktika
Lėtinių ligų mažakraujystės profilaktikos tikslais visos lėtinės ligos turi būti atidžiai gydomos arba kontroliuojamos. Tokie pacientai turi būti stebimi, jiems reguliariai atliekami tyrimai.
Lithuanian