Leukemija – tai kraujodaros organų, įskaitant kaulų čiulpus ir limfinę sistemą, vėžinis susirgimas.
Leukemijos formų yra daug ir įvairių. Kai kuriomis formomis serga tik vaikai, kitomis tik suaugusieji, dar kitomis gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji.
 |
„Šiandien leukemija gydoma ir pagydoma dėka vis labiau modernėjančių technologijų ir naujų atradimų. Todėl diagnozė „kraujo vėžys“ jau nebėra nuosprendis.“
Plačiau skaitykite čia: |
Leukemija paprastai prasideda baltųjų kraujo ląstelių – leukocitų – pažeidimu. Pastarieji yra labai svarbi imuninės organizmo sistemos dalis, padedanti gintis nuo infekcijų.
Baltieji kraujo kūneliai tam, kad galėtų funkcionuoti, auga ir dalijasi tam tikra, genų nulemta, seka. Sergant leukemija, kaulų čiulpai pradeda gaminti nenormalias, pakitusias baltąsias kraujo ląsteles, kurios nebesugeba atlikti savo tikrosios funkcijos.
Mokslininkai vis dar nesutaria dėl konkrečių mechanizmų, kurie lemia leukemijos atsiradimą, tačiau žinoma, kad leukemija atsiranda dėl genetinių ir aplinkos veiksnių. Dėl šių priežasčių kraujodaros ląstelių DNR įvyksta mutacijos, kurios lemia pagreitėjusį ląstelių dalijimąsi ir ilgesnį mutavusių ląstelių gyvavimo laiką. Laikui bėgant tokios mutavusios ląstelės dėl savo ypatingo aktyvumo išstumia iš kraujodaros organų normaliai funkcionuojančias ląsteles. Būtent tada atsiranda leukemijos simptomai.
Leukemija yra skirstoma į ūmią, kuri greitai progresuoja ir sukelia simptomus, ir lėtine, kuriai progresuoti prireikia ilgesnio laiko.
Klinikinėje praktikoje leukemija skirstoma į daug smulkesnes ligas, atsižvelgiant į ląstelių kilmę.
Lithuanian