Makšties vėžys

Ankstyvosiose vėžio stadijose moteris gali nejausti jokių simptomų.

Vėžiui pažengus, iš makšties pradeda tekėti baltos išskyros, kuriose yra kraujo priemaišų, vėliau jos pasidaro specifiško ir nemalonaus kvapo.

Bet koks kontaktas su makštimi sukelia kraujavimus (lytiniai santykiai, ginekologinė apžiūra).

Navikui didėjant pradedamas jausti skausmas ir diskomfortas makštyje, kirkšnyse, mažajame dubenyje. Gali sutrikti šlapinimasis – norima šlapintis dažnai, bet po nedaug.

Taip pat pažeidžiamas žarnynas – atsiranda sunkumas pasituštinti, kamuoja vidurių užkietėjimas, kraujingos, pakitusios formos išmatos (panašios į kaspiną).

Skiriamos 4 makšties vėžio stadijos.

I stadija – auglys neišplinta už makšties sienelės ribų, nėra metastazių tolimuosiuose organuose ir gretimuosiuose limfmazgiuose.

II stadija – auglys perauga makšties sienelę ir siekia aplinkinius organus ir audinius, tačiau nesiekia dubens kaulų, neaptinkama metastazių gretimuosiuose limfmazgiuose ir tolimuosiuose organuose.

III stadija – auglys perauga makšties sienelę, siekia aplinkinius organus ir audinius bei pažeidžia dubens kaulus. Gali būti randama metastazių gretimuosiuose vienos pusės limfmazgiuose, tačiau neaptinkama metastazių tolimuosiuose organuose.

IVA stadija – auglys pažeidžia šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos sieneles, randama metastazių gretimuosiuose abiejų pusių limfiniuose mazguose, tačiau metastazių tolimuosiuose organuose neaptinkama.

IVB stadija – randama metastazių tolimuosiuose organuose.

Ligos diagnostika remiasi apklausa ir apžiūra.

Pirmiausia išsiaiškinami ligonę varginantys simptomai ir rizikos veiksniai.

Vėliau gydytojas tirdamas per makšties gleivinėje gali apčiuopti mazgą. Taip pat gali būti čiuopiami padidėję, standūs kirkšnies limfiniai mazgai.

Rektoskopija – tiesiosios žarnos ištyrimas specialiu prietaisu. Gali būti matomi pažeidimai, jeigu navikas perauga žarnos sienelę.

PAP testas – daromas tepinėlis ir tiriamos ląstelės.

Vizualiniai tyrimai – kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimai. Jie skiriami naviko išplitimui, peraugimui į kitus organus ir tolimosioms metastazėms įvertinti.

Biopsija – pats svarbiausias tyrimas diagnozei patvirtinti. Paimamas mėginys, kuris siunčiamas į laboratoriją ląstelių piktybiškumui įvertinti.

Makšties vėžio gydymas parenkamas individualiai ir priklauso nuo vėžio rūšies, jo stadijos ir bendros ligonės būklės.

Gydymo metodai

Operacinis gydymas – maži navikai gali būti pašalinami kartu su jais pašalinant nedidelį kiekį aplinkinių sveikų audinių. Taip pat gali būti atliekama dalinė ar visiška vaginektomija (makšties pašalinimas). Kartais operaciniu būdu pašalinami ir kiaušintakiai, gimda ir gretimieji limfiniai mazgai.

Spindulinė terapija (radioterapija) – ją atliekant taikoma spinduliuotė, naikinanti vėžines ląsteles.

Chemoterapija – gydymas vaistais, naikinančiais vėžines ląsteles.

Paskutinėje ligos stadijoje dažniausiai taikomas tik simptomus palengvinantis gydymas.

Norint sumažinti riziką susirgti makšties vėžiu, reikėtų tinkamai gydyti uždegimines makšties ligas, propaguoti monogamiškus santykius ir vengti atsitiktinių lytinių santykių, taip pat laikytis tinkamos lytinių organų higienos.

Rekomenduojama reguliariai lankytis pas ginekologą.