Maliarija – tai pirmuonių sukeliama infekcinė liga, pasireiškianti karščiavimo priepuoliais, kepenų, blužnies ir kraujo pokyčiais. Lietuvoje ši liga nepaplitusi, gali būti tik įvežtiniai atvejai (pasitaiko keletas per metus). Ligą sukelia 4 rūšių pirmuonys: Plasmodium vivax (sukelia trečiadienę maliariją), Plasmodium malariae (sukelia ketvirtadienę maliariją), Plasmodium ovale (sukelia ovalinę maliariją) ir Plasmodium falciparum (sukelia tropinę maliariją). Neseniai nustatyta nauja plazmodijų rūšis, galinti sukelti sunkią ligos formą – Plasmodium knowlesi. Plazmodijų paplitimas: P.falciparum – tropinė Afrika, Pietryčių Azija P.vivax – centrinė Amerika, Vidurinieji Rytai ir Indija; P.ovale – beveik išimtinai tik vakarų Afrikoje; P.malariae – randamas visur, dažniausiai Afrikoje. Maliarijos infekcijos šaltinis yra plazmodijais užsikrėtęs žmogus ir sukėlėjų nešiotojas. Nuo vieno žmogaus kitam infekciją perneša Anopheles genties uodai arba užkratas gali būti perduotas kraujo keliu – perpilant kraują (jeigu donoras užsikrėtęs), per užterštus medicininius įrankius. Serga daugiausiai vaikai besivystančiose šalyse, didžiąją susirgimų dalį sudaro P.falciparum ir P.vivax sukeltos infekcijos. P.falciparum sukelta maliarija yra agresyviausios eigos ir nuo jos dažniausiai mirštama. |
Šiuo metu stebimas maliarijos sergamumo didėjimas, manoma, kad taip yra dėl to, kad kinta klimatas, didėja parazitų atsparumas vaistams, daugėja kelionių į endeminius kraštus, uodai pernešantys parazitus darosi vis atsparesni repelentams.