Megaloblastinė anemija – tai mažakraujystės rūšis, kuria susergama, kai organizmui trūksta vitamino B12 ir (arba) folio rūgšties. Šios medžiagos reikalingos daugumos kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpuose: eritrocitų, granulocitų, trombocitų.
Trūkstant vitamino B12 ir (arba) folio rūgšties kraujyje sumažėja viena ar kelios šių ląstelių rūšys. Eritrocituose vitaminas B12 ir folio rūgštis reikalinga DNR sintezei ir branduolių brendimui, tačiau eritrocitai yra bebranduolės ląstelės. Šiems procesams sutrikus, eritrocitai tampa didžiulėmis nenormaliomis ląstelėmis – megaloblastais.
Megaloblastinė anemija klasifikuojama pagal dvejopas priežastis.
Vitamino B12 gali trūkti:
- nepakankamai jo gaunant su maistu (maitinantis vegetariškai);
- trūkstant molekulių, reikalingų šio vitamino įsisavinimui (pavyzdžiui, pašalinus skrandį);
- sutrikus žarnyno veiklai;
- padidėjus vitamino B12 poreikiui dėl plačiojo kaspinuočio (lot. Diphyllobothrium latum);
- išvešėjus bakterijoms.
Folio rūgšties gali trūkti:
- nevisavertiškai maitinantis (būdinga alkoholikams arba tų, kurių mitybos racionas neįvairus);
- padidėjus kokio nors produkto poreikiui (pavyzdžiui, nėštumo metu);
- sutrikus žarnyno veiklai;
- vartojant kai kuriuos vaistus;
- sergant kai kuriomis uždegiminėmis ligomis (pavyzdžiui, Krono liga, psoriaze, tuberkulioze);
- padidėjus tam tikrų medžiagų išskyrimui su šlapimu (sergant kai kuriomis širdies ar kepenų ligomis).
„Kol nuovargis verčia kitus raumenis ilsėtis, anemija skatina širdį dirbti dar smarkiau ir taip ją žaloja.“ Sutrikimai, įspėjantys apie mažakraujystę: |