Miego sutrikimai – tai miego kokybės, trukmės ir miego budrumo ciklo sutrikimai. Jie gali pasireikšti kaip savarankiška patologija arba kaip somatinio, ar psichinio sutrikimo simptomas.
Normali miego trukmė – 7–8 val. Jei žmogus nuolatos miega mažiau nei 6 valandas, jaučiamas miego trūkumas, kuris lemia prastą nuotaiką, hormonų disbalansą, sutrikdomos kognityvinės (pažintinės) funkcijos, mažėja pasitenkinimas gyvenimu.
Miego trukmė kinta senstant – žmogus ilgesnį laiką yra budrus, mažiau miega, miegas nebe toks gilus.
Nemiga siejama su:
– somatinėmis ligomis;
– nusilpusiu imunitetu;
– psichiniais sutrikimais (padidėjęs budrumas būdingas manijai, depresijai);
– nerimu, įtampa prieš svarbius įvykius.
Mieguistumas apima kelis sutrikimus ir apibūdinamas kaip patologinis mieguistumas dienos metu, nesusijęs su nuovargiu ar noru miegoti.
Mieguistumą sukelia miego apnėja ir narkolepsija.
Apnėjos priežastys yra kelios.
Obstrukcinė. Kai miegant atsipalaidavę ryklės užpakalinės dalies raumenys lemia kvėpavimo takų susiaurėjimą.
Centrinės kilmės apnėja. Ji susijusi su sutrikusiu signalų iš smegenų į kvėpavimo raumenis perdavimu.
Mišrios kilmės.
Narkolepsija trunka visą gyvenimą. Ją sukelia nervinių ląstelių gaminamų medžiagų (oreksinų/ hipokretinų) stoka.
 |
„Neišsimiegojęs ir nepailsėjęs žmogus tampa dirglus, negali produktyviai dirbti. Kai nemigos sutrikimai dažnėja ir intensyvėja, prastėja bendra žmogaus sveikata, silpsta imunitetas.“
Plačiau skaitykite čia:
|
Parasomnijos (naktinis siaubas). Neįprasto elgesio epizodai: vaikščiojimas miego metu, sumišusio budrumo būsenos, griežimas dantimis, krūpčiojimas ir kalbėjimas miego metu, naktiniai košmarai, miego paralyžius. Miego siaubo priežastis – miegant smegenyse susidarę sudirginimo židiniai.
Parasomnijos skirstomos į:
Vaikščiojimą per miegus. Jo priežastys nėra aiškios. Manoma, kad paskatinti keltis gali noras šlapintis: žmogus atsikelia iš lovos, nueina į tualetą, grįžta ir kitą rytą nebeprisimena taip elgęsis. Šis sutrikimas būdingas 15–20 % žmonių.
Sumišusio budrumo būseną (dar kartais vadinamą valgymu miego metu). Žmogus miegodamas atlieka pusiau sąmoningus veiksmus: ima tvarkyti kambarius, gaminti, tačiau viską daro netinkamai, pavyzdžiui, valgo žalią mėsą, to nesuprasdamas. Sutrikimo priežastys gali būti psichinės ligos, nerimas, centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai, vartojami kartu su alkoholiu.
Griežimą dantimis. Jo priežastys nėra nustatytos. Manoma, kad tam įtakos turi nerimas, įtampa, ilgai trunkančios stresinės būklės.
Naktinius košmarus. Juos patyręs yra kiekvienas. Kai kuriems jie kartojasi dažnai, pažadina iš miego. Spėjama, kad košmaro atpasakojimas kelis kartus per dieną skatina jį kartotis. Jie taip pat gali varginti po skaudžių, sukrečiančių įvykių.
Miego paralyžių. Patiria 3 % žmonių, iš kurių kas penktas, turi nerimo sutrikimų.
Lithuanian