Mitralinio vožtuvo nepakankamumas – tai sutrikimas, kai mitralinis širdies vožtuvas nepakankamai užsidaro. Mitralinis vožtuvas yra dviejų burių vožtuvas tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio.
Kitaip ši liga vadinama mitralinio vožtuvo regurgitacija.
Regurgitacija – procesas, kurio metu kraujas grįžta atgal pro neužsidariusį vožtuvą. Tai pati dažniausia vožtuvų liga. Sveikoje širdyje kairysis prieširdis išstumia kraują į kairįjį skilvelį pro atvirą mitralinį vožtuvą. Susitraukiant kairiajam skilveliui, mitralinis vožtuvas staigiai užsidaro ir kraujas nebegali grįžti į kairįjį prieširdį, todėl teka į aortą. Kai mitralinis vožtuvas nesandarus, įvyksta regurgitacija.
Šis nepakankamumas gali išsivystyti tuomet, kai:
– širdis pažeista reumato (streptokokinės infekcijos komplikacija);
– širdis paveikta infekcinio endokardito (širdies vidinio sluoksnio uždegimas);
– buvęs miokardo infarktas;
– negydomas aukštas kraujospūdis;
– yra įgimtos širdies ydos;
– dėl amžiaus (laisvėja anga tarp kairiojo prieširdžio ir skilvelio).
Yra keli rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti mitralinio vožtuvo nepakankamumu.
Rizijos faktoriai yra šie:
– mitralinio vožtuvo prolapsas (iškritimas);
– mitralinio vožtuvo stenozė;
– įvykęs miokardo infarktas;
– kai kurios infekcijos (endokarditas, reumatas);
– įgimtos širdies ydos;
– kai kurių vaistų vartojimas;
– vyresnis amžius.
![]() |
„Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susirgti miokardo infarktu nei kiti. Tai – rūkymas, didelis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, narkotikų vartojimas… “ Išsamiau apie ligos simptomus, gydymą ir jos prevencines priemones skaitykite čia:
|