Mitralinio vožtuvo stenozė – tai sutrikimas, kurio metu susiaurėja anga, esant anga tarp kairiojo prieširdžio ir kairiojo skilvelio. Tai sutrikdo kraujo tėkmę pro mitralinį vožtuvą, skiriantį šias dvi širdies kameras. Šią stenozę gali sukelti: reumatas (streptokokinės infekcijos komplikacija), endokarditas (širdies vidinio sluoksnio ir vožtuvų uždegimas), įgimtos širdies ydos, kiti veiksniai, pavyzdžiui, radiacijos poveikis širdžiai, kalcinatų kaupimasis ant vožtuvų žmogui senstant. Retais atvejais mitralinio vožtuvo anga susiaurėja nuo to, jog ant vožtuvo ima augti nenormalūs dariniai, pavyzdžiui, augliai arba kraujo krešuliai. Buvo nustatyti rizikos veiksniai, padidinantys mitralinio vožtuvo stenozės išsivystymo šansą, tai: reumatas ir dažnos streptokokinės infekcijos, radiacija (pavyzdžiui, naudota gydymui), kai kurių vaistų vartojimas. Šiuo metu išsivysčiusiose šalyse reumatas nebėra dažnas, tačiau ši liga lieka didele problema besivystančiose šalyse, kur antibiotikų vartojimas nėra toks dažnas. Nors mitralinio vožtuvo stenozė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje bet kurios lyties žmogui, dažniausiai ši būklė nustatoma 40-50 metų asmenims.
Mitralinio vožtuvo stenozė
Mitralinio vožtuvo stenozė. Simptomai
Kai kuriais atvejais žmonės, sergantys mitralinio vožtuvo stenoze, neturi jokių skundų arba jie yra labai maži. Tie, kuriems simptomai pasireiškia, dažniausiai skundžiasi: nuovargiu, ypač po didesnio fizinio krūvio, dusuliu, ypač fizinio krūvio metu arba atsigulus, pėdų ir blauzdų tinimu, širdies palpitacijomis (stiprūs ar neritmiški širdies plakimų priepuoliai), dažnomis kvėpavimo takų infekcijomis, pavyzdžiui, bronchitu, kosuliu ir skrepliavimu, kartais net su krauju. Retais atvejais pacientai taip pat skundžiasi skausmu krūtinėje.
Mitralinio vožtuvo stenozė. Ligos eiga
Dažniausiai mitralinio vožtuvo stenozė išsivysto žmogui to nežinant ir progresuoja gana lėtai. Tai paaiškina, kodėl ji dažniausiai diagnozuojama suaugusiems ar net kiek vyresnio amžiaus žmonėms. Ši būklė gali paūmėti nėštumo metu arba sergant sunkia infekcine liga. Kaip ir sergant kitomis vožtuvų ligomis, taip ir mitraline stenoze, širdis turi atlikti didesnį darbą, nes anga, pro kurią jai reikia išstumti kraują, yra sumažėjusi. Laikui bėgant, širdis gali nusilpti, taip pat gali prasidėti įvairios komplikacijos: širdies nepakankamumas, širdies hipertrofija (padidėjimas), prieširdžių virpėjimas, krešulių (trombų) susidarymas, plaučių edema (dėl didėjančio slėgio plaučių kraujagyslėse skystoji kraujo dalis pereina į plaučių audinius, apsunkindama kvėpavimą ir sukeldama kosulį).
Mitralinio vožtuvo stenozė. Diagnostika
Dažniausiai mitralinio vožtuvo stenozė nustatoma, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl jį kamuojančių simptomų arba kai gydytojas išgirsta ūžesį širdyje auskultuodamas pacientą profilaktinės ar kitos apžiūros metu. Diagnozės patvirtinimui reikia atlikti kai kuriuos tyrimus. Pirmiausia atliekama elektrokardiograma (EKG). Joje galima stebėti elektrinius širdies reiškinius, ritmo sutrikimus, širdies raumens nusilpimą. Jei šis tyrimas pasirodo nepakankamai informatyvus, kartais papildomai atliekamas Holterio monitoravimas. Jis atliekamas naudojant nedidelį, nešiojamą EKG registruojantį aparatą, kuris fiksuoja žmogaus širdies elektrinius reiškinius vieną ar kelias paras. Kartais atliekama krūvio EKG: stebimas širdies darbas fizinio krūvio metu. Atlikus rentgenogramą, tiriamas širdies dydis ir forma, ieškoma skysčio aplink širdį. Tiriant širdį ultragarsu (echokardiografija), galima aptikti širdies padidėjimą, susilpnėjusią funkciją, vožtuvų problemas, skystį aplink širdį. Kartais atliekama širdies kateterizacija. Kateterio pagalba pasiekus širdį, suleidžiama specialių dažų, tuomet atliekamos rentgenogramos, kuriose gerai matomos širdies kameros ir kraujagyslės.
Mitralinio vožtuvo stenozė. Gydymas
Esant nedidelei mitralinio vožtuvo stenozei, kai pacientas jaučiasi gerai, dažniausiai joks specifinis gydymas netaikomas: tokį pacientą pakanka stebėti. Sunkesniais atvejais skiriami vaistai. Jokie vaistai negali panaikinti vožtuvo angos siaurumo, bet paciento būklę galima pagerinti skyrus simptominį gydymą, pavyzdžiui, skyrus diuretikų (sumažėja kojų tinimas) arba ritmą atstatančių vaistų. Retais atvejais pacientą tenka operuoti. Galimi keli operacijų tipai: vožtuvo atkūrimo ir vožtuvo pakeitimo.
Mitralinio vožtuvo stenozė. Profilaktika
Pagrindinė mitralinio vožtuvo stenozės profilaktikos priemonė yra streptokokinių infekcijų gydymas, nes jų komplikacija – reumatas - yra dažniausia šios stenozės priežastis. Šios infekcijos turi būti gydomos antibiotikais.
Lithuanian