Narkomanija – tai psichologinė liga, priklausomybė nuo nelegalių medžiagų ar vaistų. Narkomanams šios medžiagos tampa reikalingos tam, kad jie galėtų normaliai gyventi. Priklausomybė nuo šių medžiagų dažniausia būna fizinė ir psichologinė. Narkomanijai būdinga ir tolerancija: vartojant narkotikus, ankstesniam efektui pasiekti, reikia vartoti vis daugiau ir daugiau narkotiko. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys narkomanijos išsivystymą, yra žmogaus genai ir aplinka. Nustatyta, kad paveldimumo faktoriai gali turėti įtakos priklausomybių nuo cheminių medžiagų išsivystymui. Todėl asmenys, kurių šeimose buvo narkomanijos atvejų, yra labiau linkę į narkomaniją. Aplinka, šeimos narių požiūris, draugų įtaka taip pat svarbi pradedant vartoti narkotikus. Aplinkoje, kurioje toks elgesys yra suprantamas kaip normalus ar net skatinamas, būna kur kas daugiau narkomanų. Vyrai, psichologinių problemų turintys asmenys, žmonės, sergantys depresija ar turintys nerimo sutrikimų, bei vienišiai taip pat turi didesnę narkomanijos išsivystymo riziką. Dažniausiai piktnaudžiaujama: opiatais (heroinas, kodeinas, oksikodonas), centrinės nervų sistemos (CNS) stimuliantais (amfetaminas, kokainas, metamfetaminas), CNS depresantais (alkoholis, barbitūratai, benzodiazepinai), haliucinogenais (LSD, meskalinas, psilocibinas), tetrahidrokanabinoliu (aktyvioji kanapių ir hašišo medžiaga).
Narkomanija
Narkomanija. Simptomai
Narkomanijos simptomams ir požymiams priklauso: poreikis reguliariai vartoti tam tikrą cheminę medžiagą (kasdieną ar net keletą kartų per dieną), negalėjimas atsispirti šiam poreikiui, norėjimas įsitikinti, kad visuomet turima kažkiek narkotiko, pinigų leidimas narkotikams, nors tai ir būtų paskutiniai pinigai, neįprastas elgesys tam, kad tik gauti narkotikų (pavyzdžiui, vogimas), tikėjimas, kad narkotikai padės išspręsti gyvenimiškas problemas, didėjantis energijos ir laiko naudojimas narkotikams gauti ir vartoti, neatsakingas elgesys narkotikų poveikyje (pavyzdžiui, automobilio vairavimas). Kartais būna sunku atpažinti paauglius, vartojančius narkotikus. Įtarti narkomaniją galima būtų tada, jeigu pastebima: paauglio elgesio pasikeitimai, visiško privatumo siekimas, nesirūpinimas savo išvaizda, neaiškus didelių piniginių sumų leidimas, problemos mokykloje, fizinės sveikatos problemos, energijos, motyvacijos trūkumas.
Narkomanija. Ligos eiga
Narkotikų vartojimą galima suskirstyti į kelias fazes. Jaunesni asmenys šiomis fazėmis juda greičiau, nei vyresni. Pirmoji fazė – eksperimentinis vartojimas. Dažniausiai narkotikus išbando paaugliai kartu su savo draugais, norėdami atsipalaiduoti. Reguliarus vartojimas yra antroji fazė. Išbandžius narkotiką, dažniausiai jo norima vartoti vis dažniau ir dažniau. Šios fazės metu vystosi tolerancija narkotikui. Kasdienio susirūpinimo fazės metu vienintelis narkomaną dominantis dalykas lieka narkotikai. Priklausomybės fazėje narkomanas susiduria su visomis jiems būdingomis problemomis: finansinėmis, teisinėmis, sveikatos sutrikimais.
Narkomanija. Diagnostika
|
Narkomanija dažniausiai diagnozuojama žmonėms, dėl kurių sveikatos susirūpina artimieji. Diagnozė nustatoma apklausus ir ištyrus pacientą. Tai gali atlikti šeimos gydytojas, psichiatras, toksikologas. Jei pacientas neigia arba meluoja apie tam tikrų medžiagų vartojimą, jų gali būti ieškoma žmogaus organizme. Narkomanijos diagnozė nustatoma tada, kai sergantysis atitinka tam tikrus kriterijus, t.y., per paskutinius dvylika mėnesių jam: išsivystė tolerancija tam tikrai medžiagai, pasireiškia psichologinė ir fizinė priklausomybė, o nutraukus medžiagos vartojimą pasireiškia abstinencijos sindromas, vartoja daugiau medžiagos, nei ketino iš pradžių, stengiasi mesti vartoti, tačiau nepavyksta, praleidžia daug laiko mėgindamas gauti ir vartodamas narkotikus, dėl narkotikų sutrinka jo kasdienis gyvenimas, tęsia narkotikų vartojimą, nors tai ir žaloja jo sveikatą. |
Narkomanija. Gydymas
Narkomanija dažniausiai gydoma specialiose įstaigose, vadinamose detoksikacijos centrais. Čia stengiamasi sukurti aplinką, skatinančią nebevartoti narkotikų. Centruose pacientai ne tik palaikomi morališkai, gydomi fiziškai, bet čia esant jiems būna labai sunku gauti trokštamų narkotikų. Narkomanai gydomi: kitomis cheminėmis medžiagomis (kurios slopina abstinencijos sindromo pasireiškimą), psichoterapija, tarpusavio pagalbos grupėmis.
Narkomanija. Profilaktika
Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo narkomanijos yra nepradėjimas jų vartoti. Visi žmonės turėtų būti mokomi apie narkotikų sukeliamą žalą ir skatinami atsisakyti jų net pabandyti. Gydytojas, skirdamas pacientui vaistą, nuo kurio gali išsivystyti priklausomybė, turėtų įspėti pacientą apie atsargų jo vartojimą. Tėvai turėtų skatinti vaikus pasikalbėti apie jiems kylančias problemas, rodyti gerą pavyzdį.
Lithuanian