Nėščiųjų hipertenzija – tai nėščiųjų būklė, kada joms nustatomas aukštas kraujo spaudimas (>140/90 mmHg). Įvairios hipertenzinės būklės sunkina beveik 7% visų nėštumų ir yra viena dažniausių patologijų nėštumo metu.
Hipertenzija yra pavojinga ne tik motinai, bet ir vaisiui. Ji didina motinos, vaisiaus, o vėliau ir naujagimio sergamumą ir mirtingumą ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse. Šias būkles galima suskirstyti į keletą grupių: gestacinė hipertenzija (iki nėštumo ir nėštumo pradžioje moteris buvo sveika, o nuo 20 nėštumo savaitės nustatoma hipertenzija), preeklampsija (iki nėštumo ir nėštumo pradžioje moteris buvo sveika, o nuo 20 nėštumo savaitės nustatoma ne tik hipertenzija, bet ir baltymas šlapime), HELLP sindromas (sindromas, pasireiškiantis hemolize, padidėjusiu kepenų fermentų kiekiu ir sumažėjusiu trombocitų skaičiumi kraujyje), eklampsija (vienas ar daugiau traukulių priepuolių nėštumo metu ar iš karto po jo, jei moteriai buvo diagnozuota preeklampsija ar nėra kitos traukulių priežasties), lėtinė hipertenzija (moteris dar iki nėštumo ar iki jo 20 savaitės sirgo pirmine ar antrine arterine hipertenzija), lėtinė hipertenzija, komplikuota preeklampsija (moteris iki nėštumo sirgo arterine hipertenzija, o nėštumo metu šlapime aptikta baltymo).
Kol kas nėra iki galo aiškios šių hipertenzinių būklių priežastys, bet manoma, kad jų rizika padidėja pirmą kartą gimdančioms, du ar daugiau vaisių nešiojančioms, jaunesnės nei 20, ir vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims, taip pat sergančioms inkstų ligomis ar moterims, kurių motinoms ar seserims buvo nutatyta nėščiųjų hipertenzija.
Lithuanian