Neuralgija

Neuralginiai skausmai itin skausmingi ir varginantys.

Sergant trišakio nervo neuralgija, pacientus paprastai kamuoja vienpusis stipriai duriantis skausmas. Pastebėta, kad dažniausiai skauda dešinę veido pusę.

Žmogus skausmą gali tiksliai lokalizuoti, jis nėra išplitęs. Dažniausiai trišakio nervo neuralgijos skausmas plinta linija, kuri skiria trišakio nervo šakų inervacijos (nervinio jaudinimo) plotus.

Skausmo tipai

60 % atvejų skausmas būna „šaudančio“ pobūdžio, prasidedantis ties lūpos kampu ir „šaunantis“ iki apatinio žandikaulio kampo. 30 % atvejų, skausmas prasideda ties viršutine lūpa ir „šauna“ iki akies ar antakio. Tik 5 % atvejų skausmas įtraukia viršutinę veido dalį. Kai kurie žmonės šios ligos sukeliamą skausmą apibūdina kaip tokį, kuris patiriamas elektrošoko metu. Tarp priepuolių skausmas visiškai išnyksta.

Prasidėjus priepuoliams žmogus daro įvairias grimasas, sukioja galvą, bandydamas „pabėgti“ nuo stipraus skausmo.

Sergant poherpetine neuralgija skausmas anksčiausiai prasideda praėjus 4 savaitėms po herpetinio bėrimo. Poherpetinė neuralgija gali atsirasti tiek liemens, tiek veido srityje. Skausmas apibūdinamas kaip dilgčiojantis, deginantis, kuris atsiranda buvusių bėrimų vietoje. Ši vieta gali tapti nejautri.

Sergant trišakio nervo neuralgija, skausmo priepuoliai gali užeiti nuo 1 karto per dieną iki 12 ir daugiau kartų per valandą. Būna atvejų, kai skausmo priepuoliai kartojasi šimtus kartų per parą.

Žmonės, sergantys trišakio nervo neuralgija, labai atsargiai elgiasi su savo veidu, nes prisilietimai gali išprovokuoti priepuolį.

Pacientai vengia:

- liesti veidą, - praustis, - skustis, - net valgyti. Neuralgija sergantys žmonės stengiasi kalbėdami kuo mažiau judinti lūpas. Miegant priepuoliai prasideda labai retai.

Priepuolius provokuojantys faktoriai gali būti:

- kramtymas, - šypsojimasis ar šnekėjimas, - karštų ar šaltų skysčių vartojimas, - nosies pūtimas, - net vėjo gūsis.

Laikui bėgant, priepuoliai gali dažnėti ir tapti lengviau išprovokuojamais. Negydant šios ligos, skausmas gali tapti lėtiniu ir trukdyti žmogui kasdieniame gyvenime.

Poherpetinės neuralgijos sukeltas skausmas ilgainiui slopsta. Tik mažiau nei 20 % pacientų praėjus metams skundžiasi stipriu skausmu.

Diagnozuojant trišakio nervo neuralgiją, vadovaujamasi klinikiniu paciento ištyrimu ir skundais, kurie paprastai būna labai charakteringi ir beveik nekelia abejonių.

Įsitikinus, kad pacientas serga trišakio nervo neuralgija, gali būti atlikta kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija. Jų reikia tam, kad būtų galima įvertinti, ar nėra susidariusių kraujagyslinių anomalijų ar auglių, kurie gali dirginti trišakį nervą.

Poherpetinės neuralgijos atveju diagnozė nustatoma labai paprastai. Prieš prasidedant tipiniams poherpetinės neuralgijos skausmams, ta pati skaudanti vieta prieš 4 savaites ar kiek anksčiau turėjo būti išberta. Apie buvusį bėrimą sužinoma renkant paciento ligos istoriją. Jokių papildomų tyrimų atilikti nereikia.

Trišakio nervo neuralgija gydoma vaistais arba chirurginiu gydymu.

Jei pasirenkamas gydymas vaistais, liga gydoma vienu vaistu, priskiriamu prieštraukulinių vaistų grupei. Toks gydymo būdas veiksmingas, tačiau ilgainiui vaisto efektyvumas gali silpnėti.

Esant indikacijoms, galimos chirurginės operacijos, kurių metu sumažinamas ar pašalinamas nervo dirginimas.

Poherpetinės neuralgijos skausmams malšinti taip pat skiriami vaistai. Tokiems vaistams priskiriami antidepresantai, prieštraukuliniai vaistai ar vaistai nuo skausmo. Gali būti taikoma akupunktūra, nervų blokados.

Poherpetinės neuralgijos galima išvengti pasiskiepijus nuo žmogaus Herpes viruso, kuris sukelia vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.

Taigi, skiepytis turėtų žmonės, dar nepersirgę vėjaraupiais. O susirgus juostine pūsleline, turėtų būti taikomas adekvatus gydymas.

Paplitimas. Trišakio nervo neuralgija suserga 5–17 iš 100 000 žmonių. Moterims trišakio nervo neuralgija pasitaiko kone dvigubai dažniau nei vyrams. Beveik 90 % atvejų ši liga būdinga vyresniems nei 40 metų žmonėms (paprastai 60–70 metų amžiuje).