Neurosensorinis prikurtimas

Neurosensorinis prikurtimas – tai staigus klausos susilpnėjimas, paprastai pasireiškiantis tik vienoje ausyje. Ši liga dar vadinama vidinės ausies insultu, labirinto insultu, ūminiu kochleariniu neuritu, ūminiu neurosensoriniu prikurtimu, staigiu vienpusiu prikurtimu, labirinto apopleksija, klausos nervo ūmiu uždegimu. Pagrindinė priežastis, kodėl žmogų ištinka staigus apkurtimas yra vidinės ausies pažeidimas. Garsas, pasiekiantis ausį, virpina būgnelį, kuris savo virpesius perduoda klausos kauliukų grandinei, o ši – vidine ausimi vadinamai sraigei. Sraigėje yra skystis, kurį judina atkeliavusi vibracija, o judantis skystis pradeda stimuliuoti plaukuotąsias klausos ląsteles, kurios virpėdamos generuoja elektros impulsus, keliaujančius klausos nervu iki galvos smegenų. Taigi, sutrikus plaukuotųjų ląstelių vystymuisi ar jų funkcijai, taip pat pažeidus klausos nervą, elektriniai impulsai, kurie turėtų pasiekti galvos smegenis ir padėti suvokti garsą, negeneruojami arba negali būti perduoti klausos nervu.  Neurosensorinio prikurtimo priežastys gali būti įgimtos ir įgytos.  Įgimtos priežastys – tai tokie sindromai kaip Alport, Usher ir kt., nėštumo metu persirgtos infekcijos (gripas, tymai, raudonukė), intoksikacija, traumos, kai kurios motinos ligos, t. p. gimdymo metu patirta vaisiaus hipoksija, neišnešiotumas. Įgytos priežastys, sukeliančios neuosensorinį prikurtimą, gali būti virusinės ligos (epideminis parotitas, tymai, gripas, raudonukė), ausies uždegimai, meningitas, labirinto arterijos spazmas ar trombozė (labirinto insultas), akustinė ar mechaninė trauma, stuburo osteoartrozė, endokrininės ligos (cukrinis diabetas), širdies ir kraujagyslių ligos (hipertoninė liga, aterosklerozė) intoksikacija tokiais medikamentais kaip aminoglikozidai, aspirinas, kilpiniai diuretikai, cisplatina, t.p. intoksikacija pramoniniais nuodais: benzinu, švinu, gyvsidabriu. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat gali sukelti staigų apkurtimą.