Nuožvarba yra chroninio dermatito forma, pasireiškianti odos paraudimu ar pamėlynavimu. Tai skausmingas smulkių odos kraujagyslių uždegimas, pasireiškiantis mažomis, niežtinčiomis skausmingomis pūslytėmis ir patinimais odoje, dėl staigios temperatūros kaitos (sušalusias kūno dalis greitai atšildant). Dažniausiai nuožvarbos sugyja savaime per 1–3 savaites.
Nuožvarbos linkusios atsirasti ant galūnių (kojų pirštų, nosies, ausų kaušelių, šlaunų priekinių paviršių), kurios greičiau atvėsta. Nuožvarbos yra dažnas reiškinys, tačiau kodėl jos atsiranda, kai žmogus sušąla nėra tiksliai aišku. Mažos kraujagyslės po oda susitraukia, kai oda atvėsta. Tuomet sutrinka odos mityba, o staiga atšilus kraujagyslės greitai išsiplečia, padidėja jų laidumas, ir skysčiai iš kraujagyslių spindžio praeina į aplinkinius audinius.
Nuožvarbų atsiradimo priežastis neaiški: tai gali būti patologinė organizmo reakcija į staigų temperatūros pokytį, jų atsiranda nuolat nestipriai nušąlant kurias nors kūno dalis. Nuožvarbų riziką didina: šaltyje nepridengta oda, moteriška lytis (jų oda plonesnė), nutukimas, maža kūno masė, socialinės aplinkybės ir gyvenimo sąlygos, tabako rūkymas, metų laikas, sutrikusi kraujotaka, kaulų čiulpų patologijos (dėl kaulų čiulpų funkcijos sutrikimo negaminami raudonieji kraujo kūneliai, kurie organizme perneša deguonį ir užtikrina audinių mitybą). Sergant Renaud sindromu, kuriam būdingas staigus kraujagyslių spazmavimas šaltyje ar esant emociniam stresui ir greitas nušalimas žemoje temperatūroje, nuožvarbos dažnesnės nei sveikiems žmonėms. Nuožvarbos dažnesnės ir kintant hormoniniam fonui organizme, todėl nėštumo metu nušalimai dažnesni.
Dažnai nuožvarbų atsiranda vaikams – pažeidžiama nosies ir skruostų oda, paaugliams ir suaugusiesiems – plaštakų, kelių sritis, pėdos, ypač, kai avima ankšta avalynė, jaunoms mergaitėms, kurios žiemą mėgsta vaikščioti plonomis pėdkelnėmis, nuogu liemeniu, be pirštinių. Atšilus orams, vėlyvą pavasarį ir vasarį, paprastai pacientų būklė pagerėja.
Lithuanian