Panikos sutrikimas – tai rimta būklė, kurios metu be priežasties ar įspėjimo pasireiškia baimės ir stipraus nerimo priepuoliai. Be psichologinių išgyvenimų, panikos atakos taip pat pasireiškia ir stipriomis fizinėmis reakcijomis. Tai būtų normalu, jei žmogui grėstų didelis pavojus. Tačiau panikos atakų metu žmogus neretai būna saugus, ramybės būsenoje. Nemaža dalis žmonių patiria vieną ar du panikos priepuolius per savo gyvenimą. Tačiau kartais žmones vargina nuolatos besikartojantys priepuoliai, kurių bijodami žmonės patiria didžiulę įtampą. Tai ir vadinama panikos sutrikimu. Nėra žinoma, kodėl vienus asmenis kamuoja ši būklė, o kitų – ne. Tačiau manoma, jog genetika, sudėtingi išgyvenimai, asmeninės savybės (didesnis jautrumas stresui), tam tikri smegenų biocheminių procesų pokyčiai galėtų lemti panikos sutrikimo išsivystymą. Nustatyta, jog yra tam tikri rizikos veiksniai, padidinantys šio sutrikimo išsivystymo tikimybę. Tai: šeimoje buvę panikos atakų ar panikos sutrikimo atvejai, patiriama didelė įtampa ar stresas, sunki artimo žmogaus liga ar mirtis, dideli pokyčiai gyvenime, fizinis ar seksualinis priekabiavimas vaikystėje, traumatizuojantis patyrimas (avarija ar seksualinė prievarta).
Panikos sutrikimas
Panikos sutrikimas. Simptomai
Panikos atakos metu žmogus patiria daug simptomų. Jis jaučia gresiantį didžiulį pavojų ar pražūtį. Jam atrodo, jog jis visiškai prarado aplinkos kontrolę, jį kamuoja mirties baimė. Panikos atakos apnikto žmogaus pulsas labai pagreitėja, jis ima prakaituoti, drebėti, jam ima trūkti oro, jis ima dažniau, bet paviršutiniškai kvėpuoti. Tokį asmenį krečia šiurpas ir karščio pliūpsniai. Jį ima pykinti, jam pradeda skaudėti pilvą, krūtinę, galvą. Jis jaučia silpnumą, apsvaigimą, gumulą gerklėje, jam sunku ryti seiles.
Panikos priepuolio metu žmogus patiria tokius stiprius išgyvenimus, jog baimė, kad tokia ataka gali pasikartoti tampa svarbesnė ir baisesnė už pačius priepuolius. Asmuo pradeda vengti vietų, kur jį dažniau ištinka tokios atakos.
Panikos sutrikimas. Ligos eiga
Paprastai panikos ataka prasideda labai staiga, be jokio įspėjimo. Jos gali prasidėti bet kokiu metu, užsiimant bet kokia veikla (ilsintis, apsipirkinėjant, dirbant, vairuojant). Paprastai vienas panikos priepuolis trunka apie dešimt minučių. Jam praėjus, žmogus gali jaustis labai išvargintas.
Paprastai susirgimo pradžioje panikos atakos nebūna dažnos. Vėliau jos pradeda dažnėti, psichologiškai apsunkindamos žmogaus gyvenimą. Negydant panikos atakų, jos gali jį stipriai pakeisti. Žmogui gali prasidėti depresija, išsivystyti tam tikros fobijos (susijusios su panikos atakomis, pavyzdžiui, bijoma vietų, kur jos buvo įvykusios). Neretai tokie asmenys pradeda galvoti apie savižudybę, piktnaudžiauti alkoholiu, jiems ima prastai sektis mokslai ar darbas, atsiranda finansinių problemų.
Panikos sutrikimas. Diagnostika
Diagnozuodamas panikos sutrikimą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą. Tokius pacientus reikia atidžiai apžiūrėti ir ištirti fiziškai, norint atmesti visas somatines (kūno) ligas. Atliekami visi rutininiai tyrimai: bendras kraujo ir šlapimo tyrimai, krūtinės rentgenograma. Itin kruopščiai turi būti ištirta skydliaukės funkcija, širdies ir nervų sistemos, ieškoma traumų ar auglių: atliekama elektrokardiograma, elektroencefalograma, vaizduojamieji tyrimai (kompiuterinė tomograma, magnetinio rezonanso tyrimas). Panikos sutrikimą paprastai diagnozuoja psichologai ar gydytojai psichiatrai. Jie įvertina paciento būklę naudodami specialius klausimynus, testus, skales ir tyrimus. Paprastai panikos sutrikimas diagnozuojamas žmonėms, kuriems: pasireiškia dažni netikėti panikos priepuoliai, bent jau po vieno iš priepuolių žmogų daugiau nei mėnesį kamavo baimė, jog prasidės kitas priepuolis, ši baimė keitė žmogaus elgesį, apsunkino gyvenimą.
Panikos sutrikimas. Gydymas
Panikos sutrikimų gydymas priklauso nuo paciento būklės sunkumo, panikos priepuolių dažnumo. Pagrindiniai gydymo būdai yra medikamentai ir psichoterapija. Kartais šie gydymo būdai derinami tarpusavyje. Neretai šie žmonės teigia, jog būklė pagerėja laikantis griežto gyvenimo režimo, tam sudaroma tiksli dienotvarkė, einama miegoti ir keliamasi turėtų būti visuomet tomis pačiomis valandomis. Šiems asmenims rekomenduojama sveikai maitintis, reguliariai mankštintis.
Panikos sutrikimas. Profilaktika
Nėra užtikrinto būdo apsisaugoti nuo panikos sutrikimo. Tačiau griežtas dienotvarkės laikymasis ir reguliari mankšta galėtų padėti žmonėms, turintiems nerimo sutrikimų. Prasidėjus panikos sutrikimui, jis nedelsiant turėtų būti pradėtas gydyti.
Lithuanian