Parkinsono liga

Dėl sumažėjusio dopamino kieko smegenyse, atsiranda Parkinsono ligai būdingi simptomai. Šiai ligai yra būdinga simptomų triada. Pirma - rankų ar kojų drebėjimas ramybėje (ramybės tremoras), primenantis piliulių kočiojimą. Tremoras išnyksta, kai atliekamas kažkoks veiksmas. Antra - kojų, rankų, kaklo raumenų sukaustymas (rigidiškumas), kuomet padidėja raumenų tonusas, darosi sunku pajudinti rankas, kojas, galvą dėl įsitempusių raumenų. Trečia - sulėtėję judesiai (bradikinezija) - žmogui pasidaro sunku pradėti judesį (pvz. pradėti eiti), veide dingsta emocijos, išnyksta mojavimas rankomis einant.

Be šių, pagrindinių, Parkinsono ligos simptomų paprastai pasireiškia ir kiti, kurie dažnai varijuoja priklausomai nuo paciento. Tai yra tokie simptomai kaip: stabilumo praradimas (šiek tiek pastūmus pacientą, šis lengvai nugriūna; atsiranda vėlyvesnėse Parkinsono ligos stadijose), suprastėjusi uoslė, vidurių užkietėjimas, miego sutrikimai, raumenų spazmai, prakaitavimas, dermatitas, seksualinės funkcijos sumažėjimas, depresijos, psichozės, silpnaprotystė ir t.t.

Ligos pradžia, paprastai būna lėta ir nepastebima. Neretai, pirmiausia sutrinka paciento uoslė, tačiau ligoniai retai tai sureikšmina. Suprastėja paciento miego kokybė.

Simptomai, kurie pacientus priverčia kreiptis į gydytojus, paprastai būna klasikiniai, triadai priklausantys simptomai. Šie simptomai, prasidedant Parkinsono ligai išryškėja nesimetriškai (pvz.: atsiranda vienos rankos ramybės drebėjimas, arba sukausto vieną koją, tuo tarpu kita ranka ar koja lieka sveika). Ligai progresuojant, ilgainiui simptomai pradeda reikštis visame kūne.

Parkinsono liga sergantys žmonės ar jų artimieji pastebi, kad dingsta mojavimas rankomis vaikštant, ligonis eidamas dažnai kliūna (sunku peržengti slenkstį).

Laikui bėgant, visi simptomai progresuoja, stiprėja. Žmogui pasidaro sunku pačiam apsitarnauti, atlikti namų apyvokos darbus, valgyti, galiausiai pasidaro sunku vaikščioti.

Iki atsirandant vaistams, 65 % žmonių sergančių Parkinsono liga mirdavo per 10 metų nuo ligos pradžios. Atsiradus vaistams, pacientų mirštamumo rodiklis sumažėjo 50 %.

Ligos diagnozė nustatoma atsižvelgiant į ligonio skundus. Esant trims pradiniams simptomams: ramybės tremorui, rigidiškumui, judesių sulėtėjimui - Parkinsono ligos diagnozė labai tikėtina. Asimetrinė ligos pradžia, ligos eigoje atsiradęs padėties nestabilumas ir geras atsakas į gydymą dar labiau laiduoja už Parkinsono ligos diagnozę.

Jokių laboratorinių žymenų, leidžiančių įtarti ligą nėra.

Neurovizualiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija Parkinsono ligos diagnostikai nėra vertingi.

Sudėtingi ir brangūs neurovizualiniai tyrimai tokie kaip PET (pozitronų emisijos tomografija) ar SPECT (vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija) gali parodyti pakitimus smegenyse, tačiau kasdienėje praktikoje tokie tyrimai nėra taikomi.

Parkinsono ligos gydymui vartojami vaistai labai pagerino žmonių su šia diagnoze gyvenimo kokybę ir prailgino gyvenimo laiką.

Pagrindiniai vaistai, skiriami Parkinsono ligos gydymui, papildo centrinę nervų sistema neurotransmiteriu dopaminu, kurio labiausiai trūksta, sergant šia liga. Gydymui vartojami metaboliniai dopamino pirmtakai (juos organizmas paverčia dopaminu), taip pat vaistai, kurie jungiasi prie dopamino receptorių ir veikia kaip dopaminas (dopamino agonistai).

Kita grupė vaistų vartojama tam, kad apsaugotų neuronus smegenyse, taip lėtindama simptomų progresavimą.

Alternatyva medikamentiniam gydymui - chirurginis gydymas.

Kadangi Parkinsono ligos priežastys nėra žinomos, efektyvios profilaktikos nėra. Rekomenduojama vengti kontakto su pesticidais, herbicidais, insekticidais. Valgyti šviežias daržoves, vitaminais praturtintą maistą. Vengti dažnai valgyti raudoną mėsa bei pieno produktus.

Kita informacija:

Istorija: Užuominos apie Parkinsono ligą randamos jau senovės Indijoje. Senovės Indijos gydytojai šią ligą vadino Kampavata. Vakaruose ši liga pavadinimu "drebantis paralyžius" pirmą kartą minima Galeno raštuose maždaug II a. po Kristaus. Pirmasis išsamesnis ligos aprašas buvo paskelbtas Džeimso Parkinsono 1817 m. - jis aprašė 6 pacientus su "drebančiu paralyžiumi". Po maždaug 60 metų garsus prancūzų neurologas J.M. Charcot šią ligą pradėjo tirti išsamiau ir pavadino ją Džeimso Parkinsono garbei. 1960 m. buvo nustatyti skirtumai tarp sveiko žmogaus ir sergančio Parkinsono liga žmogaus smegenų. Tais pačiais metais, šios ligos gydymui pradėtas skirti preparatas Levodopa, kuris tapo aukso standartu gydant Parkinsono ligą.

Paplitimas: Parkinsono liga yra viena dažnesnių neurologinių ligų, kuria serga ~1% žmonių, vyresnių nei 60 metų. Vyrai serga 1,5 karto dažniau nei moterys. Baltaodžiai serga dažniau nei juodaodžiai. Jaunatvine Parkinsono ligos forma serga žmonės iki 40 metų.