Perikoronitas – tai uždegiminė dantenų, esančių aplink protinius dantis, liga. Protiniais dantimis yra vadinami tretieji krūminiai dantys, kurie paprastai išdygsta apie dvidešimtuosius gyvenimo metus. Dažniausiai jų dygimas yra gana ilgas. Kai jie prasikala, atsiveria kelias bakterijoms patekti prie danties ir sukelti uždegimą. Jeigu prie danties patenka maisto likučių ar apnašų, terpė bakterijoms daugintis yra ypač gera. Visa tai gali erzinti aplinkinius audinius ir taip pat sukelti perikoronitą. Manoma, jog tikimybė perikoronitui atsirasti didėja, jei protinai dantys yra pakrypę. Sunkiais ligos atvejais, uždegimas gali pasiekti žandikaulį ar net kaklo audinius. Neretai laikinas perikoronitas pasireiškia vaikams, kuriems dygsta pirmieji arba antrieji krūmijai dantys. Jiems papildomai gali pasireikšti požymiai, panašūs į peršalimo.
Perikoronitas
Perikoronitas. Simptomai
Paprastai perikoronitas pasireiškia visais pagrindiniais uždegiminės ligos požymiais. Infekuota dantena patinsta, pradeda skaudėti (kramtant, išsižiojant, ryjant), gali kraujuoti, išopėti. Burnoje gali būti nemalonus skonis (dėl pūlingo proceso dantenose). Kartais dėl infekcijos padidėja kaklo limfmazgiai. Ligonis gali nežymiai pakarščiuoti
Perikoronitas. Ligos eiga
Prasidėjus perikoronitui, dantenų gleivinės raukšlė parausta ir patinsta. Ligai plintant, pažeidžiami ir aplinkiniai audiniai. Dantenos gali išopėti, pradėti kraujuoti, pūliuoti. Burnoje atsiranda nemalonus skonis ir kvapas. Uždegimui toliau plintant, liga pasiekia kramtymo raumenis, todėl pasidaro sunku kramtyti, išsižioti, padidėja limfmazgiai. Kai kurie pacientai šiek tiek pakarščiuoja. Kartais ūmi ligos forma pereina į lėtinę recidyvuojančią. Tokiais atvejais, perikoronitas periodiškai pasikartoja.
Perikoronitas. Diagnostika
Perikoronitą diagnozuoja gydytojas odontologas. Jis apklausia pacientą dėl jo skundų, tuomet atidžiai apžiūri visą burnos ertmę. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius uždegimo požymius: paraudimą, patinimą, kraujavimą, pūliavimą, blogą burnos kvapą. Kartais papildomai atliekama rentgenograma. Ji padeda įvertinti protinių dantų poziciją, pakrypimą, pažeidimą.
Perikoronitas. Gydymas
Perikoronito gydymas parenkamas atsižvelgiant į ligos eigą, danties išdygimo laipsnį, danties padėtį. Gydymas vyksta dviem etapais. Pirmiausia pradedama nuo uždegimo mažinimo. Atliekamas nuskausminimas, tuomet reikia išvalyti pūlius iš pažeistos srities, iš dantenų kišenės (tarpelio tarp danties ir dantenos). Išvalius audinius jie praplaunami dezinfekuojančiais skysčiais. Dažniausiai tenka skirti ir vaistų nuo skausmo. Juos pacientai vartoja savo nuožiūra, neviršydami rekomenduojamos paros vaisto dozės. Rekomenduojama kelis kartus per dieną skalauti burną druskos tirpalu, kurį pacientai lengvai patys pasigamina namuose iš druskos ir šilto vandens. Jeigu uždegimas yra labai išplitęs, pacientas karščiuoja, jam padidėjo limfmazgiai, reikėtų skirti antibiotikų. Uždegimas nurimsta pamažu. Tuomet po 3-4 savaičių sprendžiama dėl tolesnio gydymo plano. Įvertinamas danties išdygimo laipsnis. Jei dantis išdygęs dar nepilnai, bet jo pozicija yra gera, gleivinės raukšlė gali būti pašalinama chirurgiškai. Tai atlieka burnos arba žandikaulių chirurgas. Jeigu danties pozicija yra bloga, jam nėra pakankamai vietos išdygti, arba liga yra perėjusi į lėtinę recidyvuojančią formą, rekomenduojama tokį protinį dantį ištraukti. Greitą pagerėjimą dažnai nulemia priešais esančio jau išdygusio protinio danties ištraukimas, jei kramtymo metu ar esant užsičiaupus šis dantis trindavosi į uždegiminę danteną.
Perikoronitas. Profilaktika
Pagrindinė perikoronito profilaktikos priemonė – tai itin geros burnos higienos laikymasis protinių dantų dygimo metu. Reikia itin kruopščiai valytis dantis šepetėliu du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą, o po kiekvieno valgio skalauti burną skalavimo skysčiais. Jeigu įtariama, kad protiniai dantys gali būti retinuoti (pilnai susiformavę, tačiau taip ir neišdygs dėl, pavyzdžiui, blogos jų padėties ar mažo paciento žandikaulio), rekomenduojama atlikti rentgenogramą tam, kad įsitikinti bloga jų pozicija ar vietos stoka, ir tuomet patariama juos pašalinti chirurginiu būdu, nelaukiant, kol prasidės uždegimas.