Plaučių pūlinys (arba abscesas) yra bakterinės infekcijos sukelta plaučių audinio nekrozė ir ertmės susiformavimas, kuriame kaupiasi nekrotinės masės ar skysčiai. Plaučių pūlinys gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis plaučių pūlinys yra dėl pirminės infekcijos (pavyzdžiui: negydyto ar netinkamai gydyto plaučių uždegimo pasekmė, skrandžio turiniu aspiracijos pasekmė). Antrinis plaučių pūlinys atsiranda dėl jau esančios patologijos (pavyzdžiui: infekcija atkeliavusi su krauju ar limfa iš kitų organų, bronchektazės pasekmė, kvėpavimo takų obstrukcijos pasekmė, imunodeficitinės būklės pasekmė). Plaučių pūlinys dar gali būti klasifikuojamas pagal trukmę: ūmus (ne senesnis nei 4 – 6 savaičių) ar lėtinis (senesnis nei 6 savaičių). Taip pat gali būti klasifikuojamas pagal sukėlėją (Staphylococcus, Aspergillus).
Dažniausiai plaučių pūlinys yra aspiracinio plaučių uždegimo padarinys, sukeltas burnoje gyvenančių anaerobų. Tokie pacientai dažnai serga dantis supančių audinių ligomis. Šios bakterijos yra įtraukiamos į kvėpavimo takus, kuriuose sukelia infekciją. Antrinis plaučių pūlinys dažniausiai išsivysto sergant triburio vožtuvo endokarditu, Lemierre sindromu, bet kokia liga, kurios metu didelis kiekis bakterijų patenka į kraują. Kadangi paimti medžiagą neužteršiant pūlinio mėginio kitomis bakterijomis yra labai sudėtinga, dažnai nenustatoma mikrobiologinė diagnozė. Dažniausi sukėlėjai yra anaerobai (Peptostreptococcus, Bacteroides, Fusobacterium). Retai, dažniausiai turint imunodeficitines būkles, infekcija gali būti grybelinio tipo. Dažniausi sukėlėjai yra Candida ir Aspergillus tipo grybai. Šia liga dažniau serga senyvo amžiaus žmonės, sergantys dantis supančių audinių ligomis ar kenčiantys nuo rijimo sutrikimų ar aspiracijos.
Lithuanian