Pleuritas

Ligos pradžioje pleuroje vystosi uždegiminiai pokyčiai. Krūtinės ląstą dengianti pleura yra gerai įnervuota, todėl gerai jaučia ir lokalizuoja skausmą. Esant uždegimui įkvėpimo metu plaučiai išsipučia, ko pasėkoje plaučius dengianti pleura ir krūtinės ląstą dengianti pleura susiliečia. Todėl kosint ir įkvėpimo metu jaučiamas stiprus, gerai lokalizuotas, aštrus, duriantis skausmas krūtinėje. Ligoniai dažniausiai guli ant nesveiko šono, taip sumažindami skausmingumą. Nesant kartu plaučių ligoms skundžiamasi sausu kosuliu. Taip pat būdinga karščiavimas, negilus kvėpavimas, oro trūkumas, bendri negalavimo reiškiniai, didesnis nei normaliai širdies susitraukimų dažnis.

Dažniausiai pleuritas priveda prie skysčių susikaupimo pleuros ertmėje. Uždegiminė pleura gamina daug skysčių, kurių nespėja drenuoti limfinė sistema. Susikaupus skysčiui skausmai įkvėpimo metu ir kosint pradingsta. Todėl staiga dingus skausmams reiktų to nepamiršti ir toliau tirti ligonį, nes susikaupęs skystis spaudžia plautį. Mažėja kvėpavimo pajėgumas, tai gali iššaukti rimtesnes komplikacijas.

Specifiniai skundai palengvina diagnostiką. Klausant krūtinės ląsta stetofonendoskopu gali būti girdimas pleuros trynimosi ūžesys, sutrumpėjęs įkvėpimas. Kraujo laboratoriniai rodikliai gali rodyti uždegimą, tačiau tai priklauso nuo sukėlėjo. Pirmo pasirinkimo vizualinis tyrimas yra krūtinės ląstos rentgenograma. Joje turėtų matytis papildomas skysčio kiekis pleuros ertmėje, taip pat gali matytis priežastys, sukėlusios pleuritą. Kartais skysčio gali nesimatyti darant nuotraukas standartinėse padėtyse, todėl reikėtų padaryti nuotrauką pacientui gulint ant skaudančio šono. Tiksliau galima pamatuoti skysčio tūrį ultragarso pagalba, tačiau šį tyrimą apsunkina šonkauliai. Dar tikslesnis tyrimas yra kompiuterinės tomografijos tyrimas, kurio metu matomos ir mažesnės kišenės pleuros ertmėje, kur kaupiasi skystis. Elektrokardiograma atliekama visada, norint atmesti panašius simptomus sukeliančias ligas: miokardo infarktą, plaučių trombemboliją, perikarditą. Susikaupus skysčiui pleuros ertmėje ir spaudžiant plautį atliekama torakocentezė (skysčio iš pleuros ertmės pašalinimas). Vietinėje nejautroje punktuojama pleuros ertmė ir surenkamas skystis. Ši procedūra priskiriama tiek prie diagnostikos, tiek prie gydymo metodų. Pagal pleuros skysčio parametrus galima spręsti ar vyrauja uždegimas, ar yra kitų priežasčių, skysčiui kauptis. Jei įtariamas tuberkuliozės ar vėžinių pakitimų sukeltas pleuritas, imama pleuros biopsija.

Esant nebakterinės kilmės pleuritui, be papildomų patologijų skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Daugumai pacientų jau po 24 valandų nuo vaistų vartojimo pradžios stipriai sumažėja skausmai krūtinėje. Nesant tinkamo efekto gali būti skiriami stipresni analgetikai. Esant pleuritui dėl infekcinių plaučių ligų (pavyzdžiui: plaučio uždegimui) pirmiausia gydoma pirminė patologija sukėlusi pleuritą. Šiuo atveju gydomas plaučių uždegimas antibiotikais. Susikaupus skysčiui pleuros ertmėje atliekama torakocentezė. Jos tikslas leisti plaučiui vėl išsiskleisti. Jei skystis kaupiasi iš naujo, paliekamas specialus drenas, išleidžiantis orą iš pleuros ertmės, bet neleidžiantis orui į ją patekti. Drenas paliekamas, kol skystis tampa šviesiai geltonas ir jo išsiskiria ne daugiau nei 50 ml per parą. Jei visi šie metodai nepadeda, atliekama pleuros dekortikacija – pašalinamas viršutinis pleuros sluoksnis, fibrozinės sąaugos. Jei pleuritas išsivystė dėl vėžinių susirgimų, gydoma pirminė priežastis.

Specifinės profilaktikos nėra. Svarbiausia tinkamai ir laiku gydyti ligas, kurių komplikacija gali būti pleuritas. Tokios ligos yra infekcinės plaučių ligos, tuberkuliozė, širdies nepakankamumas.