Prieširdžių pertvaros defektas – tai įgimta širdies yda, kai pertvaroje, skiriančioje kairįjį ir dešinįjį prieširdžius, yra anga. Kol vaisius yra gimdoje, ši anga visuomet yra jo širdyje ir ji yra reikalinga kraujo patekimui iš dešiniojo prieširdžio į kairįjį. Taip yra todėl, kad vaisiui esant gimdoje, deguonies prisotintas kraujas ateina per placentą iš motinos organizmo, o ne iš jo paties plaučių, todėl pro vaisiaus plaučius teka tik dalis jo kraujo. Likęs arterinis (atėjęs iš virkštelės) kraujas iš dešiniojo prieširdžio patenka tiesiai į kairįjį, iš kur patenka į aortą ir yra išnešiojamas po visą organizmą. Gimimo metu ši anga paprastai užsidaro. To reikia todėl, kad gimęs kūdikis ima kvėpuoti savais plaučiais ir arterinis (deguonies prisotintas) kraujas iš plaučių venų patenka tiesiai į kairįjį skilvelį, o kraujas iš dešiniojo prieširdžio ima tekėti tik į dešinįjį skilvelį, iš kurio teka į plaučių arterijas. Angai neužsidarius, lieka prieširdžių pertvaros defektas. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kas nulemia šio defekto atsiradimą, bet manoma, jog aplinkos įtaka nėštumo metu ir genetiniai veiksniai galėtų būti vieni iš faktorių. Teigiama, jog raudonukės infekcija, narkotikų ir alkoholio vartojimas bei cheminių medžiagų buvimas aplinkoje yra pagrindiniai rizikos faktoriai reikšmingi prieširdžių pertvaros defekto išsivystymui.
Prieširdžių pertvaros defektas
Prieširdžių pertvaros defektas. Simptomai
Prieširdžių pertvaros defektas dažniausiai nesukelia jokių simptomų iki ~30 gyvenimo metų. Tuomet žmogų ima kamuoti dusulys, ypač fizinio krūvio metu, nuolatinis silpnumas ir nuovargis, pėdų, blauzdų ar net pilvo tinimas, širdies palpitacijos (stiprūs neritmiški plakimai), dažnos kvėpavimo takų infekcijos. Šių asmenų oda neretai būna pamėlusi. Šį defektą turintiems žmonėms gali išsivystyti net miokardo infarktas.
Prieširdžių pertvaros defektas. Ligos eiga
Kūdikiams, turintiems prieširdžių pertvaros defektą, dažnai nepasireiškia jokie simptomai. Jei anga yra nedidelė, ji gali savaime pranykti dar vaikystėje. Jei ji didesnė, pati dažniausiai neužsitraukia. Paprastai pirmieji prieširdžių pertvaros defekto simptomai atsiranda apie 30-tuosius gyvenimo metus, kartais netgi vėliau. Dideli defektai gali sukelti rimtų komplikacijų: dešiniosios širdies nepakankamumą, širdies susitraukimų ritmo sutrikimus, plautinę hipertenziją (kraujospūdžio padidėjimas plaučių kraujagyslėse), padidėjusią miokardo infarkto riziką, trumpesnę gyvenimo trukmę.
Prieširdžių pertvaros defektas. Diagnostika
Dažniausiai prieširdžių pertvaros defektas nustatomas, kai pacientas kreipiasi į gydytoją dėl jį kamuojančių simptomų arba kai gydytojas išgirsta ūžesį širdyje auskultuodamas pacientą profilaktinės ar kitos apžiūros metu. Diagnozės patvirtinimui reikia atlikti kai kuriuos tyrimus. Pirmiausia atliekama elektrokardiograma (EKG). Joje galima stebėti elektrinius širdies reiškinius, ritmo sutrikimus, širdies raumens nusilpimą. Atlikus rentgenogramą, tiriamas širdies dydis ir forma, ieškoma skysčio aplink širdį. Tiriant širdį ultragarsu (echokardiografija), galima aptikti širdies padidėjimą, susilpnėjusią funkciją, vožtuvų problemas, skystį aplink širdį. Jeigu šis tyrimas yra nepakankamai informatyvus, taip pat galima atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Kartais atliekama širdies kateterizacija. Kateterio pagalba pasiekus širdį, suleidžiama specialių dažų, tuomet atliekamos rentgenogramos, kuriose gerai matomos širdies kameros ir kraujagyslės.
Prieširdžių pertvaros defektas. Gydymas
Jeigu prieširdžių pertvaros defektas nustatomas mažam vaikui, dažniausiai rekomenduojama palaukti jo negydant, nes likusi anga gali užsitraukti pati. Jeigu defektas yra nedidelis, jo gydyti nereikia ir vėliau, nes tai žmogui nesukels jokių simptomų. Tokius asmenis rekomenduojama stebėti, reguliariai tirti. Jeigu defektas yra nemažas ir asmuo turi skundų, reikia skirti gydymą. Vaistai skiriami tik simptomų malšinimui. Jie gali padėti palaikyti taisyklingą širdies susitraukimų ritmą, sumažinti krešulių susidarymo riziką. Itin sunkiais atvejais atliekama chirurginė operacija. Ji gali būti minimaliai invazyvi (kai naudojamas kateteris) arba atvira. Jos metu pašalinamas prieširdžių pertvaros defektas.
Prieširdžių pertvaros defektas. Profilaktika
Prieširdžių pertvaros defekto profilaktikos tikslais rekomenduojama moteris skiepyti nuo raudonukės prieš joms pastojant. Nėštumo metu patariama saugotis bet kokio kontakto su alkoholiu, narkotinėmis ir cheminėmis medžiagomis. Tėvai, planuodami nėštumą, turėtų pasikonsultuoti su gydytojais genetikais, jeigu nors vieno iš jų šeimose buvo pasitaikę įgimtų širdies ydų atvejų.
Lithuanian