Priešmenstruacinis sindromas

Ligos simptomai skirstomi į grupes.

Neuropsichiniai:

- nuotaikų kaita;
- nuovargis;
- nekokybiškas miegas;
- sumažėjusi koncentracija ir darbingumas;
- sutrikimas;
- liūdesys;
- nepaaiškinami verksmo priepuoliai;
- paranoja.

Vegetacinės kilmės:

- gausesnis prakaitavimas;
- galvos skausmas;
- bėrimai;
- galvos svaigimas;
- pusiausvyros sutrikimai.

Sutrikusi medžiagų apykaita:

- sumažėjusi diurezė;
- skysčių susikaupimas organizme (dėl jų atsiranda tinimai);
- svorio padidėjimas;
- viduriavimas;
- vėmimas;
- pilvo skausmai;
- krūtų pokyčiai (jos yra jautresnės).

Diencefalinės krizės (sudėtingiausia):

- karščiavimas;
- drebulys;
- padažnėjęs pulsas;
- širdies skausmai;
- galimas sąmonės praradimas – alpimas.

Išskiriamos 3 ligos formos pagal jų sunkumą.

Kompensacinė – požymiai neryškūs, neprogresuoja.

Subkompensacinė – simptomai progresuoja, atsiranda vis naujų.

Dekompensacinė – sunkiausia ligos forma, kai prasidėjus mėnesinėms jų požymiai, kaip įprasta, neišnyksta. Tai sutrikdo ligonės kasdieninę veiklą – sumažėja darbingumas, pasikeičia bendravimas ir santykiai su aplinkiniais.

Priešmenstruacinio sindromo eiga gali būti lengva – būdingi neuropsichiniai, vegetaciniai, medžiagų apykaitos sutrikimai, arba sunki – be minėtų požymių atsiranda diencefalinės krizės.

Ligos diagnostika remiasi anamneze (apklausa). Išsiaiškinama, kokiu ciklo metu kartojasi simptomai, kiek laiko jie trunka, ar nėra susiję su kitomis pacientės ligomis ir būklėmis.

Diagnozę patvirtinti reikia mažiausiai 5 simptomų ir bent vienas iš jų turi būti:

- depresija ir nevilties jausmas;
- bloga nuotaika;
- pyktis ir irzlumas, kurie tęsiasi ilgą laiką;
- nepaaiškinamas nerimas.

Atsiradus neaiškumams dėl diagnozės, gali būti atliekami laboratoriniai lytinių hormonų ir hormono prolaktino koncentracijų tyrimai.

Dažniausiai skiriamas konservatyvusis gydymas: sureguliuojamas poilsio ir darbo režimas, skatinimas fizinis aktyvumas, mažinamas stresas ir įtampa, užtikrinama subalansuota mityba, skysčių ribojimas (skysčių susikaupimo ir tinimų prevencijai), siūloma atsisakyti rūkymo, skiriami vitaminai ir mikroelementai – magnis, kalcis, vitaminas B6 ir kt.

Kai konservatyvus gydymas neefektyvus, skiriamas simptominis gydymas:

- skausmams malšinti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo;
- tam, kad susilaikytų skysčiai, skiriami diuretikai;
- bėrimams ir kitoms alergijoms gydyti tinkami antihistamininiai vaistai;
- kai yra bloga nuotaika, sunki ir nuolatinė depresija, gydytojas psichiatras skiria raminamuosius vaistus ar vaistus nuo depresijos.

Galimas gydymas lytiniais hormonais, tačiau dėl šalutinio poveikio jis pasirenkamas tada, kai konservatyvus ir simtominis gydymas yra neefktyvūs.

Organizmas gali būti stiprinamas:

- laikantis poilsio ir darbo režimo;
- sveikai maitinantis;
- vengiant stresinių situacijų ir įtampos:
- geromis emocijomis.