Prostatos vėžys

Pagrindiniai prostatos vėžio simptomai – šapinimosi sutrikimai.

Dažniausiai pasireiškia:

- šlapimo užsilaikymas,
- skausmingas šlapinimasis,
- sunkumas pradėti šlapintis,
- dažnas noras šlapintis naktį. 

Kiti dažni požymiai:

- nugaros skausmai,
- kraujo priemaiša šlapime (hematurija).

Prostatos vėžiui pažengus, gali atsirasti kitų simptomų. Dėl vėžio metastazavimo į kaulus, gali pasireikšti kaulų skausmas, netikėti kaulų lūžiai. Taip pat vėžiui progresuojant netenkama svorio, dingsta apetitas, išsivysto anemija (mažakraujystė), apatinių galūnių skausmas ir tinimas; dėl nugaros smegenų spaudimo, gali pasireikšti neurologinių simptomų.

Liga dažniausia suserga vyrai virš 50 m.

Šiais laikais dauguma prostatos vėžio atvejų diagnozuojama net neatsiradus ligos simptomams. Ligos simptomai paprastai pasireiškia žmonėms, kurie reguliariai nesitikrina sveikatos. Jei vyras, kuris reguliariai tikrinasi prostatą, pradeda skųstis apsunkintu ar dažnu šlapinimusi naktį, yra didelė tikimybė, kad šiuos simptomus sukelia kita liga, pavyzdžiui, gėrybinė prostatos hiperplazija.

Jei prostatos vėžys nėra gydomas, ilgainiui šis piktybinis susirgimas gali metastazuoti. Dažniausia metastazių lokalizacija – kaulai. Dėl šios metastazių lokalizacijos vyrams, sergantiems įsisenėjusia prostatos karcinoma, pasireiškia dažni kaulų skausmai, patologiniai kaulų lūžiai.

Dėl ankstyvos diagnostikos ir gydymo išgyvenimas sergant šia liga ilgėja.

PSA testas. Pacientų, sergančių prostatos vėžiu, ankstyvos diagnostikos programos metu, atliekamas kraujo testas, kurio metu nustatomas PSA (prostatos specifinis antigenas) kraujyje. Esant didelei PSA vertei kraujyje, galima įtarti prostatos vėžinį susirgimą.

„Jeigu PSA kiekis kraujyje viršija 10 ng/mL, tikimybė, jog būtent prostatos vėžys sukelia šiuos rezultatus, padidėja iki 50 %.“ Sužinokite, kaip veikia PSA testas: Prostatos specifinis antigenas. PSA testo privalumai ir trūkumai »

Digitalinis tyrimas. Ankstyvosios diagnostikos metu gydytojas gali atlikti ir prostatos digitalinį tyrimą (prostatos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną).

Jeigu ankstyvosios diagnostikos metu kyla įtarimas, kad pacientas gali sirgti prostatos vėžiu, atliekami tolimesni tyrimai. Gali būti atliekamas transrektalinis ultragarsinis tyrimas, kurio metu prostata ištiriama kur kas išsamiau. Taip pat paimama prostatos biopsija tam, kad patologinis bioptato tyrimo rezultatai patvirtintų arba paneigtų vėžinį susirgimą, parodytų, kokio jis piktybiškumo.

Prostatos vėžio gydymą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į:

- paciento amžių,
- sveikatos būklę,
- ligos sunkumą.

Radikali prostatektoma. Prostatos vėžio gydymas gali būti chirurginis. Operacijos metu pašalinama visa prostata. Visa prostata šalinama tam, kad neliktų piktybinio audinio, iš kurio vėžys galėtų toliau augti ir plisti. Deja, po tokios operacijos atsiranda tokių simptomų kaip šlapimo nelaikymas, lytinės funkcijos sutrikimai.

Kiti gydymo metodai:

- radioterapija (prostatos švitinimas radioaktyviais spinduliais, kad būtų sunaikintos vėžinės ląstelės),
- brachiterapija (jos metu radioaktyvios „sėklos“ chirurginiu metodu „įsodinamos“ į prostatą),
- gydymas hormoniniais preparatais,
- chemoterapija,
- biologinė terapija.

Kaip jau minėta, pagrindinės ligos priežastys yra genetinės, kurių modifikuoti neįmanoma.

Reikėtų atsisakyti:

- rūkymo,
- numesti svorį (turint viršsvorio),
- sveikai maitintis.

Daugelyje pasaulio šalių (taip pat ir Lietuvoje) vyrai, sulaukę 50 m., kviečiami nemokamai išsitirti PSA (prostatos specifinį antigeną), kuris gali nustatyti prostatos piktybinės ligos pradžią. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti prostatos vėžį gydymo rezultatai yra žymiai geresni, o mirštamumas mažesnis. 

Kita informacija

Paplitimas. Prostatos vėžys – pats dažniausias vyrų vėžinis susirgimas. Prognozuojama, kad 2013 m. daugiau nei 230 tūkst. vyrų JAV bus diagnozuotas prostatos vėžys, arti 30 tūkst. vyrų 2013 m. JAV mirs nuo šios rūšies vėžio.

Sergančiųjų amžius. Piktybinis prostatos susirgimas retai nustatomas jaunesniems nei 50 m. amžiaus vyrams. Skrodimų metu atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad 80 % vyrų virš 80 m. gali sirgti piktybiniu prostato susirgimu.