Pūlingas artritas – tai sąnario infekcija. Šią infekciją gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, tačiau dažniausiai ta būna bakterija Staphylococcus aureus. Sukėlėjas gali patekti į sąnarį keliais skirtingais būdais: tiesioginiu arba netiesioginiu. Tiesiogiai infekcija patenka sužalojimų arba chirurginių intervencijų metu, kada sąnario ertmėn pakliūna mikroorganizmų. Netiesiogiai infekcija patenka su kraujotaka iš kitų infekuotų organizmo vietų, dažniausiai kvėpavimo arba šlapimo sistemų. Sąnariui žeidžiamąjį poveikį turi ne tik pats mikroorganizmas, bet ir sąnario ertmės ląstelės, kuriose prasideda uždegiminė reakcija. Ši liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Dažniausiai pažeidžiami kelio ir klubo sąnariai. Žmonėms, kuriems buvo implantuotas dirbtinis sąnarys, kurie serga kitomis infekcinėmis ligomis, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, pjautuvine anemija) ar vartojantys intraveninius vaistus ar narkotikus turi didesnę riziką susirgti pūlingu artritu. Tokią riziką taip pat turi žmonės, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, kuriems neseniai buvo atlikta sąnario operacija ar buvo įvykusi trauma.
Pūlingas artritas
Pūlingas artritas. Simptomai
Pūlingas artritas pasireiškia pažeisto sąnario skausmu. Šis skausmas būna stiprus ir išsivysto gana greitai. Ypač skausmingi gali būti sąnario judesiai, kurie gali būti sutrikę, sumažėjusios amplitudės. Kitas simptomas – sąnario patinimas ir jautrumas. Oda virš pažeisto sąnario tampa paraudusi. Taip pat gali pasireikšti bendras silpnumas ir nedidelis karščiavimas. Kūdikiai ir maži vaikai, susirgę pūlingu artritu, gali karščiuoti gana smarkiai. Jie taip pat būna sudirgę, verkia, kai judinama pažeista galūnė.
Pūlingas artritas. Ligos eiga
Paprastai liga būna greitos eigos ir išsivysto per keletą dienų. Tačiau jei uždegimas prasideda dirbtiniame sąnaryje, eiga gali būti lėtesnė ir vangesnė. Negydant pūlingo artrito arba gydant jį netinkamai, gali išsivystyti komplikacijos: sąnario degeneracija arba negrįžtami pokyčiai, judesio amplitudės sumažėjimas.
Pūlingas artritas. Diagnostika
Diagnozuodamas pūlingą artritą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą, įvertina pažeistą sąnarį. Jeigu oda virš sąnario yra paraudusi ir patinusi, diagnozuoti šią ligą gali būti gana nesunku. Tačiau jeigu vienintelis paciento skundas yra skausmas, diagnozuoti gali būti sunku, nes skausmą gali sukelti daugelis priežasčių. Todėl atliekami tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali nurodyti, jog organizme vyksta uždegiminis procesas. Rentgenograma turėtų būti atliekama ne pūlingo artrito diagnozei patvirtinti, nes šis tyrimas juo sergant yra neinformatyvus, bet kitom galimoms diagnozėms atmesti. Tačiau kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas gali būti naudingi tyrimai, norint įvertinti sąnario pažeidimą. Pūlingo artrito diagnozė patvirtinama ištyrus sąnario ertmės skystį. Jis imamas duriant adatą į sąnarį ir įtraukiant į ją šiek tiek skysčio. Tiriama šio skysčio sudėtis, nustatomas uždegimo sukėlėjas, jo savybės, atsparumas vaistams. Neretai paimamas ir kraujo pasėlis norint nustatyti uždegimo sukėlėją.
Pūlingas artritas. Gydymas
Kadangi pūlingą artritą sukelia mikrobai, jis gydomas antimikrobiniais vaistais – antibiotikais. Jie parenkami atsižvelgiant į ligos sukėlėjo atsparumą vaistams. Gydymas dažniausiai yra gana ilgas.
Gydymo tikslais taip pat neretai drenuojamas uždegiminis sąnarinis skystis. Tai gali būti atliekama duriant adatą į sąnarinę ertmę, atliekant artroskopinę procedūrą (per nedideles skylutes į sąnario ertmę įvedama kamera ir chirurginiai instrumentai), arba atliekant atvirą chirurginę operaciją. Sąnario skausmo malšinimui gali būti naudojami šalti kompresai, ramybė, sąnario pakėlimas, tam tikri fizioterapiniai pratimai, nuskausminamieji vaistai. Tinkami gydant, ligos prognozė yra gera.
Pūlingas artritas. Profilaktika
Pūlingo artrito profilaktikai visos uždegiminės, ypač bakterinės, ligos turėtų būti kruopščiai gydomos, neleidžiant joms vystytis ir plisti. Kartais žmonėms, priklausiantiems šios ligos rizikos grupėms, profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai, ypač žmonėms, kuriems atliekamos intervencinės sąnarių procedūros.