Tai dažniausia bakterinė arba virusinė infekcija, kuri pažeidžia vidurinę ausį. Infekcija būna skausminga dėl uždegiminių procesų ir skysčių kaupimosi vidurinėje ausyje.
Žmogaus ausis yra sudaryta iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir ausies landa, vidurinę – ausies būgnelis ir klausomieji kauliukai, o vidinę – sraigė (joje suvokiamas ir pertransliuojamas garsas smegenims) bei labirintas (jame esantis skystis nulemia pusiausvyrą).
Ausį su nosiarykle jungia trumpas Eustachijaus vamzdelis (jis reguliuoja slėgį vidurinėje ausyje, užtikrina oro cirkuliaciją vidurinėje ausyje ir padeda pašalinti skystį iš jos), kuris dėl peršalimo gali paburkti. Kai vamzdelis paburksta tiek, kad užkemša spindį, skystis iš ausies nebegali nutekėti ir kaupiasi, sudarydamas palankią terpę infekcijai.
Ausų uždegimai yra dažnesni tarp vaikų, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Tai sietina su tuo, kad vaikų Eustachijaus vamzdeliai yra siauresni ir horizontalesni nei suaugusiųjų, todėl sunkiau drenuojami ir greičiau užsikemša.
Ausies uždegimą sukelia bakterijos ir virusai, kurie organizme gali atsirasti dėl peršalimo, gripo, kvėpavimo takai paburksta ir dėl alergijos.
Adenoidai yra dvi nedidelės audinio sankaupos nosiaryklės užpakalinėje sienoje, jie atlieka imuninės apsaugos nuo patogenų funkciją. Adenoidai yra netoli Eustachijaus vamzdžių, todėl kai adenoidai infekuojasi, infekcija nesunkiai gali pereiti į vidurinę ausį.
Ūmaus vidurinio otito išsivystymo rizikos veiksniai yra: amžius (vaikai nuo 6 mėnesių iki 2 metų daug jautresni ausų infekcijoms), vaikų kvėpavimo takų peršalimai, kūdikio maitinimas iš buteliuko (geriant iš buteliuko, ypač gulimoje pozicijoje, padidėja infekcijos rizika, todėl rekomenduojama kuo ilgiau kūdikį maitinti krūtimi), metų laikas (infekcijos dažnesnės pavasarį ir rudenį, kai dažnesni peršalimai), prasta oro kokybė (tabako dūmai aplinkoje arba didelis aplinkos oro užterštumas).