Rachitas

Rachitas labiausiai pažeidžia kaulų ir dantų vystymąsi.

Dėl rachito dantys būna deformuoti, jų struktūra pakitusi; jie vėliau nei įprasta išdygsta. Danties paviršių dengiantis emalis būna nevientisas, todėl greičiau genda; juos dažniau pažeidžia kariesas.

Rachitu sergančių vaikų augimas sutrinka, jiems dažniau lūžta kaulai. Būdingos įvairios skeleto deformacijos: rachitiniai „karoliai“ ant šonkaulių, asimetriška kaukolė, kojų kaulų pokyčiai, į priekį atsikišęs krūtinkaulis („vištos krūtinė“), stuburo pokyčiai (skoliozės) ir kt. Taip pat gana dažnai pasitaiko mėšlungis, sumažėja raumenų tonusas.

Esant vitamino D ir mineralinių medžiagų trūkumui vaikas pasidaro irzlesnis, jis blogiau miega, sumažėja apetitas. Sutrinka kaulėjimo procesas; apčiuopus momenėlius jaučiama, jog jie per vėlai ima kaulėti. Taip pat atsilieka fizinis vystymasis, vaikas vėliau nei normalu ima sėdėti ir vaikščioti. Bėgant laikui galima pastebėti atsiradusias skeleto, ypač ilgųjų kaulų, deformacijas, „rachitinius“ karolius, vištos krūtinę, iškrypsta stuburas. 

Rachitas diagnozuojamas gydytojui įvertinus paciento skundus, surinkus ligos istoriją ir apžiūrėjus pacientą. Jeigu nėra akivaizdžių plika akimi matomų ligos simptomų, taikoma rentgenografija. Jos metu nustatoma, ar tinkamai vystosi ilgieji kaulai (stipinkaulis, alkūnkaulis, šlaunikaulis ir kt.).

Atlikus rentgenografiją, gali būti nustatyti šie kaulinių struktūrų pakitimai: netaisyklingai besiformuojančios metafizės (tai aktyviausiai auganti kaulo dalis, esanti žemiau augimo plokštelės), akivaizdžiai nenormalus šlaunikaulio išlinkimas, osteopenija (sumažėjęs kaulo tankis), įvairių gijimo stadijų daugybiniai kaulų lūžiai, rachitiniai „karoliai“. Jeigu nustatomas bent vienas nurodytas pakitimas, turi būti atliekami laboratoriniai tyrimai: ištiriamas vitamino D, paratiroidinio hormono, fermento šarminės fosfatazės, mineralinių medžiagų kiekiai kraujo serume.

Svarbiausi gydymo tikslai yra kiek galima labiau sumažinti rachito   padarinius ir pašalinti esamas ligos priežastis.

Dažniausiai rachitas yra sukeliamas vitamino D ir mineralinių medžiagų trūkumo. Todėl gydant svarbu vaiko mitybos racioną praturtinti maisto produktais, kuriuose gausu trūkstamų medžiagų (pieno gaminiais, žuvimi, kepenimis ir kt.), taip pat maisto papildais.

Sergant genetiškai determinuota rachito forma, reikalingas šiek tiek kitoks gydymas. Asmenys, turintys genetinį defektą, gydomi skiriant tam tikrus fosfatų papildus ir specialią vitamino D formą.

UV spinduliai skatina cholesterolio virtimą vitaminu D odoje. Todėl būtina praleisti pakankamai laiko lauke, šviečiant saulei.

Jeigu rachito padariniai itin ryškūs (įvairios skeleto deformacijos), gali prireikti ir chirurginių intervencijų.

Suvartojant pernelyg didelį kiekį vitamino D ir kalcio, kartais gali atsirasti šalutinių poveikių. Vienas iš jų yra hiperkalcemija (kalcio koncentracijos padidėjimas kraujyje). Dažniausi hiperkalcemijos simptomai: gausus šlapinimasis, troškulys, sumažėjęs apetitas, galvos skausmas, pykinimas, vidurių užkietėjimas ir kt. Pastebėjus šalutinį poveikį, būtina kreiptis į gydytoją.

Pirmiausia, itin svarbu užtikrinti visavertę augančio vaiko mitybą. Įvairiuose maisto produktuose turi būti gausu vitamino D, kalcio ir fosfatų. Vitamino D itin gausūs yra šie produktai: riebi žuvis, kepenys, kiaušinio trynys, margarinas ir kt. O pieno produktuose, špinatuose, brokoliuose, pupelėse, rupioje duonoje, džiovintuose vaisiuose aptinkama daug kalcio. Jeigu asmuo yra vegetaras ar veganas, jam derėtų vartoti vitamino D ir kalcio turinčių papildų. 

Antra, labai svarbu tam tikrą laiką praleisti saulės atokaitoje. Tam, kad pasigamintų pakankamas vitamino kiekis, užtenka vasarą ir pavasarį kasdien lauke praleisti apie 10-15 minučių. Kita vertus, praleidžiant pernelyg ilgą laiką saulės atokaitoje UV spinduliai gali neigiamai paveikti odą.

Trečia, kai kuriems asmenims, priklausantiems rizikos grupei įgyti vitamino D trūkumą, būtina vartoti papildus. Rizikos grupei priklauso nėščios ir krūtimi maitinančios moterys, tik motinos pienu maitinami kūdikiai (kadangi žmogaus piene yra santykinai nedaug vitamino D), vaikai iki 5 metų, vyresnio amžiaus asmenys.