Raudonukė – tai ūmi infekcinė liga, kurią sukelia raudonukės virusas. Šis virusas dažniausiai plinta oro-lašeliniu keliu. Sergančiam asmeniui kosėjant ar čiaudint, lašeliai su virusu iš kvėpavimo takų patenka į aplinką. Kitas asmuo, įkvėpęs šių lašelių, užsikrečia raudonuke. Kartą pasigavus šį virusą, prieš ligos sukėlėją susiformuoja visą gyvenimą trunkantis imunitetas.
Raudonukė laikoma ne itin pavojinga infekcija. Tačiau ypač sunkių komplikacijų ji gali sukelti vaisiui, jei motina, neturinti imuniteto šiam virusui, užsikrečia nėštumo metu. Per placentą ligos sukėlėjas patenka į vaisiaus organizmą.
Raudonukės virusas sutrikdo vaisiaus vystymąsi, sukelia įvairius raidos sutrikimus. Dėl to gali įvykti savaiminis persileidimas arba vaikas gimsta su tam tikrais apsigimimais. Iš jų dažniausi yra šie: kurtumas, mikrocefalija (mažagalvystė), įgimta katarakta, įgimta širdies yda, įvairūs smegenų, kepenų ir kitų organų pakenkimai. Šių simptomų visuma dar vadinama įgimtu raudonukės sindromu (ĮRS). Vaikai, gimę su šiuo sindromu, vėlesniais gyvenimo metais turi padidėjusią tikimybę susirgti plaučių uždegimu, cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis ir kt.
Kūdikio apsigimimų tikimybė priklauso nuo to, kurį nėštumo mėnesį motina užsikrėtė. Kuo anksčiau užsikrėsta raudonuke, tuo didesnė komplikacijų tikimybė. Jeigu infekcija į organizmą pateko per pirmas 10 nėštumo savaičių, ĮRS pasitaikys daugiau nei 90 % atvejų. Jeigu vėliau nei šešioliktą savaitę – apsigimimai pasitaikys labai retai.
Lithuanian