Reumatas

Skirtingiems žmonės reumatas gali pasireikšti labai skirtingai. Vieniems jų bus vos keli ligos požymiai, o kiti turės daug skundų. Paprastai reumato simptomams priskiriami tokie požymiai ir reiškiniai: karščiavimas, skausmingi ir jautrūs sąnariai (dažniausiai kelių, alkūnių, riešų, rečiau pečių, klubų), skausmui būdingas migravimas iš vieno sąnario į kitą, sąnariai būna patinę, paraudę, karšti, po oda susidaro mažų neskausmingų mazgelių, gali skaudėti krūtinę, jaučiamos širdies palpitacijos (smarkūs, dažniausiai neritmingi plakimai), nuovargis, dusulys, gali išsivystyti eritema (raudonas odos bėrimas nelygiu kraštu, plokščias ar kiek pakilęs virš likusios odos). Jeigu vaikui pažeidžiama centrinė nervų sistema, išsivysto chorėja: pasireiškia nekontroliuojami nekoordinuoti kūno judesiai, nevaldomos veido išraiškos, neadekvatus elgesys, emocijos.

Reumatas paprastai išsivysto po 14-28 dienų persirgus streptokokine infekcija. Tuomet pasireiškia pirminė reumato ataka: karščiavimas iki 38-40 °C, atsiranda širdies, sąnarių, odos, nervų sistemos pažeidimų, kartais pažeidžiami ne visi šie organai. Dažniausiai (80 % atvejų) nustatomi širdies pažeidimai: ūmus endomiokarditas (širdies raumens ir vožtuvų uždegimas) arba miokarditas (sunkus širdies raumens uždegimas). Apie 50 % ligonių pažeidžiami sąnariai: prasideda migruojantis daugybinis sąnarių uždegimas. Rečiau pažeidžiama oda: randama eritema arba poodiniai mazgeliai. Rečiausiai pasireiškia chorėja. Pirminė reumato ataka trunka apie 6-8 savaites. Po jos dalis pacientų visiškai pasveiksta ir jiems niekada nebepasireiškia jokie reumato epizodai. Kitai daliai pacientų išsivysto lėtinis reumatas. Jis nulemia širdies ydų vystymąsi, kurių simptomatika gali pasireikšti tik praėjus daugeliui metų po pirminės reumato atakos. Dažniausiai išsivysto mitralinio vožtuvo stenozė arba nepakankamumas. Bėgant metams širdies raumuo gali būti negrįžtamai pažeistas. Retais atvejais išsivysto širdies nepakankamumas arba skilvelių virpėjimas.

Diagnozuodamas reumatą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą. Svarbu išsiaiškinti, ar prieš prasidedant pirmiesiems ligos reiškiniams, ligonis sirgo kvėpavimo takų, ausų ar kita, galimai streptokokine, infekcija. Apžiūrimos visos sistemos, kurias gali pažeisti reumatas (sąnariai, oda), išklausoma širdies veikla, patikrinama judesių koordinacija, valingumas. Paprastai kraujyje ieškoma antikūnų prieš streptokoko bakteriją. Kadangi dažniausiai reumatas pažeidžia širdį, atliekama elektrokardiograma (elektrinių širdies reiškinių užrašymas ant popieriaus) ir echokardiograma (ultragarsinis širdies tyrimas). Reumato diagnostika yra standartizuota. Diagnozė patvirtinama tuomet, kai ligonis yra sirgęs streptokokine infekcija ir kai randami bent du didieji arba bent vienas didysis ir bent du mažieji reumato simptomai. Didiesiems simptomams priskiriama: didžiųjų sąnarių poliartritas, širdies uždegimas, poodiniai mazgeliai, chorėjos reiškiniai, žiedinė eritema. Mažieji simptomai: karščiavimas, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis, sąnarių skausmas (artralgija), pakitusi elektrokardiograma. 

Reumato gydymo tikslai yra sunaikinti dar likusias streptokoko bakterijas, malšinti simptomus, kontroliuoti uždegimines reakcijas organizme, mažinti reumato atakų skaičių. Gydymo tikslais gali būti skiriami antibiotikai, priešuždegiminiai vaistai, antitraukuliniai vaistai. Reikia nepamiršti, jog reumatas ateityje gali nulemti širdies ydų išsivystymą, todėl pacientas turėtų reguliariai lankytis pas kardiologą. Jei reikia, širdies ydos turi būti gydomos. 

Svarbiausia ir pagrindinė reumato profilaktikos priemonė yra adekvatus ir tikslus streptokokinių infekcijų gydymas. Vaikai, sergantys sinusitais, otitais, burnos ir kvėpavimo takų infekcijomis turi būti vedami pas gydytoją. Skyrus antibiotikų, jų kursas turi būti suvartotas tiksliai taip kaip nurodyta, nenutraukiant vaistų vartojimo išnykus simptomams.