Salmoneliozės – tai ūminės infekcinės žarnyno ligos, sukeliamos bakterijų salmonelių ir pasireiškiančios karščiavimu, gastroenteritu (skrandžio ir žarnų uždegimas) ir intoksikacija. Salmoneliozės yra grupė labai panašių ligų, visas jas sukelia įvairios salmonelės, kurios tarpusavyje skiriasi itin nedaug. Tai judrios, gramneigiamos, lazdelės formos bakterijos, priklausančios Enterobacteriaceae šeimai. Salmoneliozė paplitusi visame pasaulyje. Ši liga pavojinga ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams, paukščiams. Žmogus paprastai apsikrečia salmonelioze per maistą: sirgusių gyvulių ir paukščių mėsą, nesveikų karvių pieną, apkrėstus kiaušinius. Vaikai neretai apsikrečia buitinio kontakto metu, pvz., nuo kito ligonio, tačiau šis plitimo būdas tarp suaugusiųjų nebūdingas. Patekusios į organizmą salmonelės sukelia skrandžio uždegimą – gastritą. Tada jos patenka į kraują, tai vadinama bakteremija. Dalis bakterijų pasiekia žarnyną ir sukelia jo uždegimą. Pacientams pasireiškia intoksikacijos reiškiniai, pakyla temperatūra. Susirgimai salmonelioze dažnai būna pavieniai, kartais suserga mažos ar didelės grupės žmonių. Sergamumas paprastai padidėja vasarą, kada maistas mažiau apdorojamas termiškai, padaugėja išvykų į gamtą.
Salmoneliozė
Salmoneliozė. Simptomai
Salmoneliozė prasideda labai ūmiai. Žmogų ima kamuoti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Išmatos skystos, vandeningos. Temperatūra pakyla iki 38-39°C, krečia šaltis, ima skaudėti kaulus, raumenis, pacientas gali jausti nuolatinį troškulį. Be šių simptomų, pacientai dažnai skundžiasi žarnų burbuliavimų, skausmu pilve, ypač jo dešinėje. Priklausomai nuo ligos formos, žmogų gali varginti tik viduriavimas, be pykinimo ir vėmimo.
Salmoneliozė. Ligos eiga
Salmoneliozės inkubacinis periodas (laikas nuo ligos sukėlėjo patekimo į organizmą iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) trunka 12-72h, tada labai ūmiai prasideda pirmieji ligos reiškiniai. Tolimesnė ligos eiga priklauso nuo jos formos. 80% atvejų sergama gastrointestinine (skrandžio-žarnų) forma. Ji gali pažeisti tik skrandį, skrandį ir žarnyną, tik žarnyną arba atskiras jo dalis. Sergant lengva šios formos salmonelioze per 5-7 dienas ligonio kūno temperatūra nukrenta iki normalios, susitvarko viduriai. Sunkiu atveju vemiama ir viduriuojama itin gausiai, netenkama daug skysčių, prasideda dehidratacija. Ligoniui prikimsta balsas, krenta kraujospūdis, prasideda raumenų spazmai, mažėja išskiriamo šlapimo kiekis. Vystosi intoksikacija, atšąla galūnės, oda pabąla, lūpos pamėlsta. Jei liga pažeidžia tik skrandį, ligoniai neretai tik vemia, bet neviduriuoja. Tokiu atveju ligoniui dažniausiai nereikia jokio gydymo, o toks susirgimas gali būti neretai traktuojamas kaip paprastas skrandžio uždegimas (gastritas). Kai pažeidžiamos žarnos, gali reikštis pilvo skausmai, viduriavimas. Išmatose gali būti gleivių ar net kraujo. Tifoidinė ligos forma primena vidurių šiltinę: karščiuojama 1-2sav. (ilgiau nei paprastai sergant salmonelioze), viduriuojama, gali atsirasti odos bėrimas. Yra ir kitų salmoneliozės formų: hepatocholecistinė (pažeidžia kepenis ir tulžies pūslę), pielitinė (pažiedžia inkstus), sepsinė (pažeidžia visą organizmą ar atskiras jo sistemas), meningitinė (pažeidžia smegenų dangalus), mišri. Tačiau šios formos labai retos. Ligos prognozė yra gera. Tik sergant sunkia forma ir netinkamai gydant ar negydant paciento pasitaiko mirties atvejų, tačiau labai nedaug (
Salmoneliozė. Diagnostika
Diagnozuodamas salmoneliozę gydytojas turi būti labai atidus, nes yra kitų būklių ir ligų, galinčių pasireikšti gana panašiais požymiais. Svarbu išsiaiškinti, ar pacientas vartojo įtartinų maisto produktų. Apklausęs ir apžiūrėjęs pacientą gydytojas turi skirti tyrimus. Pirmiausia atliekami bakteriologiniai išmatų ir skrandžio išplovų ar vėmalų tyrimai. Papildomai tiriamas kraujas ir šlapimas. Jei galima, ištiriamas ir įtariamas ligą sukelti galėjęs produktas. Kartais tiriamas paciento kraujo serumas. Salmoneliozę lengviau diagnozuoti, jei susirgo ne vienas asmuo, o grupė. Paprastai tada ligos priežastis išsiaiškinama daug greičiau. Ligą būtina diferencijuoti nuo apsinuodijimo maistu, vaistais, grybais, alkoholiu bei nuo chirurginių pilvo ligų (pvz., apendicito, prakiurusių opų).
Salmoneliozė. Gydymas
Paprastai ligoniai, susirgę salmonelioze, gydomi ligoninėje. Pirmiausia šalinami visi užkrėsti maisto likučiai: plaunamas skrandis, galima statyti valomąją klizmą. Kraujotakos palaikymui ir kraujo tūrio atstatymui statomos lašinės. Antibiotikai skiriami tik esant sunkioms ligos formoms. Galima skirti simptominį gydymą, pvz., skirti vaistų nuo pykinimo.
Salmoneliozė. Profilaktika
Salmoneliozės profilaktiką turi vykdyti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ir maisto ir veterinarinė tarnyba. Pastaroji tikrina skerdžiamų gyvulių mėsą, skerdienos laikymo ir transportavimo sąlygas bei kitus dalykus. Visuomenės sveikatos priežiūros institucijos stengiasi apsaugoti žmones nuo šios ligos. Gyventojai ir kulinarijos darbuotojai mokomi neragauti žalio faršo, gerai termiškai apdoroti mėsą, prieš vartojimą plauti kiaušinius, nevartoti žalių kiaušinių, iš jų pagamintus kremus greitai suvartoti, o iki ir po vartojimo laikyti tik šaldytuve.