Sinusitas – veido ančius išklojančios gleivinės paburkimas ir uždegimas. Paprastai veido ančiai pripildyti oro, tačiau kai jie užkemšami arba prisipildo skysčio, gali prasidėti infekcija.
Veido ančiai – ertmių sistema veido daubose.
„Nesiimant jokių sinusito gydymo priemonių, šis gali tęstis savaites ar net mėnesius ir sukelti didelių nepatogumų sergančiajam.“ Plačiau skaitykite čia: |
Pagrindiniai veido ančiai:
- viršutinio žandikaulio (abipus nosies);
- kaktinis (apatinės kaktos dalies viduryje);
- etmoidalinis (tarp akių, nosiaryklės gilumoje);
- pleištakaulio (už nosies ertmės, prie kaukolės pamato).
Ančiai iškloti plonu, rožinės spalvos audiniu – gleivine.
Nosies ertmėje išsidėsčiusios trys kriauklės. Viršutinė ir vidurinė kriauklės – nosies gleivinės išaugos, o apatinė – atskiras kaulas. Pro kriaukles nosies ertmė jungiasi su veido ančiais. Pastarųjų paskirtis nėra aiški: manoma, kad jie padeda sušildyti įkvėpiamą orą arba rezonuoti garsus.
Sinusitą sukelia:
- bendras peršalimas;
- alerginė sloga;
- nosies polipai (tai mažos išaugos nosies gleivinėje arba ančiuose);
- iškrypusi nosies pertvara.
Sinusito atsiradimą taip pat provokuoja:
- užsikimšę ančių latakai;
- nusilpęs imunitetas;
- nosies struktūrų patologijos;
- adenoidai;
- plaukiojimas ir nardymas;
- dantų infekcijos;
- nosies trauma;
- svetimkūniai nosies ertmėje;
- gastroezofaginis refliuksas (būklė, kai dėl nusilpusio skrandžio rauko tonuso maistas iš skrandžio dalimis patenka į stemplę);
- pasyvus rūkymas.