Širdies nepakankamumas tai yra tokia būklė, kuomet širdis nebesugeba kūno pakankamai aprūpinti krauju.
Esant širdies nepakankamumui, kraujas širdimi ir kraujagyslėmis juda lėčiau, širdyje padidėja spaudimas. Dėl šios priežasties, sutrinka organų ir audinių aprūpinimas deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Bandydamos kompensuoti tokius pokyčius, širdies kameros pradeda plėstis, arba sustorėja širdies sienelės. Trumpą laiką tokie pokyčiai padeda išlaikyti normalų kraujo tekėjimą organizme, tačiau ilgainiui, širdies raumuo nusilpsta. To pasėkoje, inkstai sulaiko vandenį ir natrį, dėl to atsiranda edemos (sutinimai).
Rizikos faktoriai, kurie sąlygoja širdies nepakankamumo atsiradimą: koronarinė širdies liga (tokios ligos kaip miokardo infarktas, krūtinės angina), cukrinis diabetas, nekontroliuojama aukšto kraujospūdžio liga, širdies vožtuvų ligos, širdies ritmo sutrikimai, širdies infekcijos, narkotikai. Atsiradusi kardiomiopatija (būklė kuomet pažeidžiamas širdies raumuo dėl infekcijos alkoholio, narkotikų, kraujo pritekėjimo sutrikimų), gali sukelti širdies nepakankamumą. Paveldimos širdies ligos taip pat gali sukelti širdies nepakankamumą (dilatacinė kardiomiopatija, restrikcinė kardiomiopatija).
Širdies nepakankamumas skirstomas į dvi pagrindines rūšis – sistolinį ir diastolinį širdies nepakankamumus. Sistolinio širdies nepakankamumo atveju, širdies raumuo susitraukia nepakankama jėga, dėl šios priežasties mažiau kraujo išstumiama iš širdies. Diastolinio širdies nepakankamumo metu, širdies raumuo susitraukia pakankamai, tačiau jis nepakankamai atsipalaiduoja, dėl to mažiau kraujo pribėga į širdį.