Šizoafektinis sutrikimas

Šizoafektinis sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai. Paprastai žmonėms reiškiasi šizofrenijai būdingi požymiai, pavyzdžiui, haliucinacijos ar paranojiškos mintys; nuotaikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija arba manija.

Šizoafektiniu sutrikimu sergantiems asmenims būdinga: keistos arba neįprastos mintys, paranojiškos mintys ir idėjos, deliuzijos (klaidingi įsitikinimai), haliucinacijos (dažniausiai balsų girdėjimas), depresijos priepuoliai, maniakinė nuotaika arba staigūs energijos antplūdžiai, dirglumas, savižudiškos mintys, nesuprantamas kalbėjimas, dėmesio ir atminties sutrikimai, nesirūpinimas savo higiena ir fizine sveikata, apetito pokyčiai, miego sutrikimai (dažniausiai nemiga).

Šia liga sergantys asmenys paprastai būna labai vieniši ir atsiskyrę nuo visuomenės. Jų liga trukdo jiems megzti santykius, dirbti, užsiimti kasdiene veikla.

Kai kuriems asmenims psichotiniai (būdingi šizofrenijai) simptomai reiškiasi pakaitomis su nuotaikos sutrikimais. Kitiems pacientams šie požymiai reiškiasi kartu.

Šizoafektiniam sutrikimui būdinga įvairi eiga. Paprastai ji būna banguojanti: pacientams šiek tiek pagerėja, vėliau liga vėl paūmėja. 

Diagnozuodamas šizoafektinį sutrikimą gydytojas privalo išsamiai apklausti ir apžiūrėti pacientą. Pilnas fizinis ištyrimas turėtų būti atliktas tam, kad būtų atmestos somatinės (kūno) ligos, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, apsinuodijimas toksinais.

Nustatant šizoafektinio sutrikimo diagnozę, reikia įsitikinti, kad pacientas atitinka bent vieną iš šių  kriterijų: jam reiškiasi šizofrenijos simptomai, lydimi nuotaikos svyravimų; jam reiškiasi nuotaikos sutrikimai, lydimi šizofrenijos simptomų; jam vienodai reiškiasi tiek šizofrenijos, tiek nuotaikos sutrikimų simptomai.

Gali būti ir taip, kad pacientas serga kita psichine liga, bet skundžiasi nuotaikos sutrikimais. 

Šizoafektinis sutrikimas dažniausiai gydomas kombinuojant medikamentinį ir psichoterapinį gydymą. Gydymas labai priklauso nuo simptomų tipo ir sunkumo.

Medikamentai skiriami tam, kad slopintų psichotinius simptomus, stabilizuotų nuotaiką, malšintų depresiją. Paprastai tam skiriami antipsichotikai, nuotaiką stabilizuojantys vaistai, antidepresantai.

Psichoterapijos metu stengiamasi išmokyti asmenį suvokti savo ligą, būseną, jausmus. Viena iš svarbiausių užduočių psichoterapijos metu yra išmokyti asmenį planuoti savo gyvenimą ir veiksmus, ugdyti socialinius gebėjimus, mažinti socialinę atskirtį.

Labai naudinga daryti užsiėmimus su kitais sergančiaisiais šia liga arba su šeimos nariais. Šizoafektiniu sutrikimu sergantys asmenys turi būti mokomi bendrauti, kurti santykius, dalytis jausmais ir išgyvenimais. Šio sutrikimo gydymas paprastai būna ilgas ir labai sudėtingas. Prognozė yra geresnė nei sergančiųjų šizofrenija, bet blogesnė nei turinčių tik nuotaikos sutrikimą.

Nėra patikimo būdo apsisaugoti nuo šizoafektinio sutrikimo, todėl yra labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą ir pradėti gydymą. Tinkamas gydymas sumažina paūmėjimų skaičių ir leidžia žmogui užsiimti įprasta kasdiene veikla.

Visiems asmenims patariama vengti streso ir įtampos, išmokti atsipalaidavimo pratimų, dažniau užsiimti mėgstama veikla, sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis.

Labai svarbu, kad žmogus žinotų, jog jo aplinkoje yra draugiškų ir patikimų žmonių, su kuriais jis gali atvirai pasikalbėti. Visi žmonės turėtų būti atidūs savo artimiesiems ir, pastebėję kažką neįprasto, laiku paskatinti žmogų kreiptis į gydytoją.