Skilvelių pertvaros defektas

Simptomai, esant skilvelių pertvaros defektui, priklauso nuo defekto dydžio ir kraujo kiekio, kuris per pertvarą patenka iš vienos kameros į kitą.

Mažas skilvelių pertvaros defektas gali nesukelti jokių simptomų arba jie gali būti labai nežymūs. Tokie maži defektai, paprastai nustatomi išgirdus nežymų ūžesį auskultuojant širdį (klausant širdies stetofonendoskopu).

Esant didesniam skilvelių pertvaros defektui, vienas iš pirmųjų simptomų – prakaitavimas ir greitas nuovargis (dažniausiai pastebimas maitinant naujagimį). Tokiems vaikams gali būti sulėtėjęs augimas, dažnos kvėpavimo takų infekcijos. Vaikas gali dusti. Gali būti pastebima nagų ir lūpų cianozė (melsvumas).

Kaip jau minėjome, skilvelių pertvaros defektas yra įgimta patologija (su retomis išimtimis). Esant mažam defektui, defektas gali nesukelti jokių simptomų ir likti nepastebėtas. Mažo skilvelių pertvaros defekto sukeliami simptomai gali atsirasti tik paauglystėje. Tokie defektai gali būti pastebėti profilaktinės patikros metu išgirdus nežymų ūžesį širdyje. Taip pat, laikui bėgant, mažas skilvelių pertvaros defektas gali užsidaryti savaime.

 Esant dideliam neišgydytam skilvelių pertvaros defektui, ilgainiui, gali atsirasti širdies nepakankamumas.

Mažų ar anksti išgydytų skilvelių pertvaros defektų prognozė yra labai gera. Atliekant operaciją, esant tik skilvelių pertvaros defektui, mirtingumas yra mažesnis nei 2 %.

Skilvelių pertvaros defektas įtariamas, kai gydytojui paklausius naujagimio širdies su stetoskopu išgirstamas ūžesys (garsas atsirandantis kraujui bėgant per defektą). Kuo stipresnis ūžesys, tuo didesnio defekto pertvaroje galima tikėtis.

Atliekama širdies echoskopija, kurios metu galima pamatyti ir įvertinti skilvelių pertvaros defekto dydį.

Elektrogardiograma atliekama, norint įvertinti galimus širdies ritmo sutrikimus.

Pulsinė oksimetrija – tyrimas, kurio metu galima įvertinti audinių aprūpinimą deguonimi.

Plaučių rentgenograma atliekama tam, kad būtų galima įvertinti, ar dėl širdies patologijos neatsirado pakitimų plaučiuose.

Esant nedideliam skilvelių pertvaros defektui, paprastai, jokio gydymo nėra skiriama. Kūdikis turi būti nuolatos tikrinamas, stebima, ar defektas užsidaro pats savaime, vertinama širdies būklė (ar nesivysto širdies nepakankamumas).

Esant dideliam skilvelių pertvaros defektui, kūdikiui vaistais stengiamasi palengvinti esančius simptomus (diuretikais, beta blokatoriais) bei planuojamas chirurginis defekto uždarymas.

Kai kurie defektai gali būti uždaromi širdies kateterizacijos metodu.

Kadangi skilvelių pertvaros defektas yra įgimta patologija, jos išvengti neįmanoma.

Svarbu planuoti nėštumą - iki pastojimo svarbu pasitikrinti sveikatą, apsilankyti pas ginekologą, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis.

Nėštumo metu svarbu išlaikyti sveiką gyvenseną, kad vaisius turėtų kuo mažiau rizikos veiksnių, nėštumo metu reguliariai lankytis pas gydytoją (patikroms); esant diabetui, tinkamai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje; vengti infekcijų.

Kita informacija

Paplitimas: Manoma, kad skilvelių pertvaros defektą turi nuo 2 iki 7 % naujagimių. Skilvelių pertvaros defektas yra labai dažnas esant tam tikroms chromosomų anomalijoms – 21 chromosomos trisomijai (Dauno sindromui), 18 chromosomos trisomijai (Edward‘o sindromui), 13 chromosomos trisomijai (Patau sindromui). Tiesa, didžioji dauguma skilvelių pertvaros defektų (~95 %) būna nesant jokiai kitai patologijai.

Šiek tiek dažniau skilvelių pertvaros defektai būna mergaitėms.